Lietuvos ekonomikos perspektyvos: 2018 m. pavasaris

Po poros vangesnių metų Lietuvos ekonomika 2017 metais įgijo pagreitį ir pademonstravo tvirtą subalansuotą augimą. Stiprėjanti paklausa iš Vakarų skatino Lietuvos pramonę ir eksportą, o žemos palūkanų normos, gyvybinga kreditų rinka, solidus įmonių pelnas, stiprėjanti antroji ES struktūrinių fondų įsisavinimo banga bei augantys atlyginimai užtikrino privačių ir viešųjų investicijų bei namų ūkių vartojimo augimą.

Praėjusiais metais pastebimai pagerėjo išorinė aplinka. Centrinių bankų vykdoma ekspansinė pinigų politika galiausiai pasiekė realųjį sektorių ir paskatino vidaus paklausos augimą. Beveik visose pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose BVP ir vartojimo augimo tempas didėjo, kartu augo ir apetitas importuojamoms prekėms bei paslaugoms. Tai lėmė, kad po dviejų metų pertraukos tiek prekių, tiek paslaugų eksporto augimas pasiekė dviženklį tempą.

Infliacija vartotojus išgąsdino tik trumpam

Lietuva užima vieną pirmųjų vietų Europos sąjungoje pagal vartotojų kainų indekso augimo rodiklį. Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje 2017 metais siekė 3,7 procento ir buvo 2 procentiniais punktais didesnė nei Europos sąjungos vidurkis. Kainų augimą Lietuvoje skatino keli veiksniai: importuota pagrindinių produktų (pvz., energijos, maisto produktų ir kt.) infliacija; kylančios paslaugų kainos, kurias skatino sparčiai didėjusios darbo sąnaudos ir kylanti vidaus paklausa, bei ženkliai padidinti alkoholio akcizų tarifai, dėl kurių infliacija ūgtelėjo dar 0,7 procentinio punkto. Kylančios kainos šalyje pradėjo mažinti vartotojų apetitą ir paskatino realaus vartojimo sulėtėjimą, todėl trečią ketvirtį BVP augimas prislopo. Šie pokyčiai pakurstė nugąstavimus, kad Lietuva gali įžengti į stagfliacinį ekonomikos vystymosi etapą ir įsisukti į kylančių kainų ir darbo užmokesčio spiralę, kuri ilgainiui pakenktų šalies tarptautiniam konkurencingumui. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad infliacija išsikvepia ir mes tikimės, kad ši tendencija šiemet ryškės. Teigiamas palyginamosios bazės poveikis, kuklesnis importuotų kainų prieaugis bei ne tokie reikšmingi pokyčiai akcizų srityje leidžia prognozuoti, kad šiais metais vidutinė metinė infliacija sulėtės iki 2,5 proc., o 2019 metais kiek paspartės ir pasieks 2,8 procento. Nedidelė infliacija ir greitesnis namų ūkių realių pajamų augimas toliau skatins vidaus vartojimą.

Laikas ruoštis atlyginimų šuoliui 2019 metais

Ekonomikai įsibėgėjant vis ryškesni tampa nesubalansuotumai Lietuvos darbo rinkoje. Auganti aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausa bei tebesitęsianti emigracija didina įtampą darbo rinkoje. 2017 metų ketvirtą ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sumenko iki 6,8 proc. ir yra mažiausias nuo ekonominės krizės laikų. Visgi, nežiūrint spartėjančio ekonomikos augimo, dirbančių asmenų skaičius praėjusiais metais pradėjo mažėti tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Jei Lietuvoje kardinaliai nepasikeis migracijos balansas, tokios tendencijos bus stebimos ir ateinančius metus, tad Lietuvos verslas turės prisitaikyti prie nuosaikiai mažėjančio darbuotojų skaičiaus.

Didelė kvalifikuotų darbuotojų paklausa ir įtempta padėtis darbo rinkoje stumia darbo kaštus į viršų, įmonės vis aktyviau kovoja dėl darbuotojų siūlydamos jiems didesnius atlyginimus. Darbo užmokesčio augimą taip pat skatino politiniai sprendimai kelti minimalią algą bei mažą darbo užmokestį uždirbantiems viešojo administravimo bei kitų viešųjų paslaugų sektoriuose. Dėl šių sprendimų vidutinio darbo užmokesčio augimas praėjusių metų antrą ketvirtį išaugo net iki 8,7 proc.

2019 metais Lietuvoje vyks prezidento ir savivaldybių rinkimai, todėl darbo užmokesčio temos populiarumas neišvengiamai išaugs. Netrukus vėl bus keliamas minimalios mėnesinės algos klausimas, ypač kai kaimyninėje Latvijoje šiais metais jis buvo pakeltas nuo 380 iki 430 eurų, o Estijoje – nuo 470 iki 500 eurų. Lietuva, nenorėdama atsilikti nuo kitų Baltijos sesių artėjančių rinkimų aplinkybėmis, gali ženkliai kilstelėti minimalų darbo užmokestį 2019 metais. Algų augimą taip pat paskatins kylantys viešojo sektoriaus atlyginimai, ypač todėl, kad atlyginimų politika tokiose svarbiose viešojo sektoriaus srityse kaip švietimas ir sveikatos priežiūra pribrendo esminiams pokyčiams. Atsižvelgdami į tai, prognozuojame, kad 2018 metais darbo užmokestis augs 6 proc., o 2019 metais – paspartės iki 8 procentų.

Būsto rinka pasiekė lūžio tašką

Po stiprios šių metų pradžios, kuri nekilnojamojo turto sektoriuje priminė prieškrizinius laikus, būsto rinkos aktyvumas pasiekė zenitą ir pradėjo slopti. Sezoninis vasaros nuosmukis užsitęsė ir rudenį, o žiemą taip pat nebuvo jokio proveržio.

Sandorių skaičius būsto rinkoje liko beveik nepakitęs, palyginti su 2016 metais, o rinkos aktyvumas Vilniuje menksta nuo 2017 metų antro ketvirčio. 2017 metų ketvirtą ketvirtį naujos statybos būsto segmente jis sumažėjo net 23 procentais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vilniuje rinka yra prisotinta ir naujai pastatytų būstų kaina čia jau pasiekė prieškrizines aukštumas.

Praėjusiais metais būsto paklausos srityje įvyko reikšmingų struktūrinių pokyčių. 2014–2016 metais daugiausia sandorių buvo sudaroma siekiant investuoti. Nuomojamo būsto trūkumas ir viliojanti grąža didino paskatas investuoti. Tokie pirkėjai įsigydami gyvenamosios paskirties būstą neretai naudodavo savo lėšas, todėl finansų tarpininkai dalyvavo tik trečdalyje tokių sandėrių. Tačiau 2017 metų pradžioje nuomos rinka užsipildė ir nuomos kaina pradėjo kristi. Nuo tada pagrindinė pirkėjų dalis rinkoje – tai namų ūkiai, perkantys nekilnojamąjį turtą savo reikmėms. Tokią tendenciją rodo pagyvėjimas būsto paskolų rinkoje, kuris tęsiasi nuo 2016 metų.

Pastarieji pokyčiai palaikė rinkos inertiškumą ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje 2017 metais, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 7,0 procentais. Tačiau esame įsitikinę, kad dėl silpstančios gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto paklausos, nemažo kiekio neparduotų naujos statybos butų rinkoje bei nemažėsiančios pasiūlos 2018–2019 metais, kainų augimas turi sulėtėti iki 2–4 procentų.

Ko laukti ateinančiais metas

Numatoma, kad ateinančiais metais Lietuvos ekonomika išlaikys gana spartų augimo tempą. Šiais metais šalies BVP turėtų ūgtelėti 3,3 proc., o 2019 metais augimas turėtų sulėtėti iki 3 procentų. Vidaus vartojimas liks vienas pagrindinių ekonomikos variklių dėl slopstančios infliacijos ir sparčiai augsiančio darbo užmokesčio. Išorės veiksniai taip pat liks palankūs, atsižvelgiant į numatomas teigiamas tendencijas pagrindinėse eksporto rinkose. Tačiau dėl nepalankaus bazės efekto, „Brexit’o“ neigiamo poveikio ir lėtėjančio Skandinavijos šalių ekonomikos augimo, eksporto plėtra turėtų sulėtėti. Investicinius procesus šalies viduje paskatins aktyvesnis ES lėšų įsisavinimas ir planuojamos didesnės tiesioginės užsienio investicijos. Tokios garsios įmonės kaip „Continental“, „Hella“, ROL STATGA, „Hollister“, „AL-KO Vehicle Technology“, SCHUCO, „Sentiance“ ir „Booking.com“ praėjusiais metais pasirašė memorandumus ir jau 2018 metais pradės Lietuvoje kurti naujas arba perkėlinėti esamas verslo linijas.

Lietuvos makroekonominiai rodikliai ir jų prognozės

Pastaba: Į - įvertis, P - prognozė | Šaltinis: Eurostat, Luminor

Žygimantas Mauricas
Vyriausiasis ekonomistas

Indrė Genytė-Pikčienė
Vyriausioji analitikė

Skaitykite daugiau: 
Ekonominės Baltijos šalių perspektyvos – bulių bėgimas 
Latvijos ekonomikos perspektyvos: 2018 m. pavasaris (anglų kalba) 
Estijos ekonomikos perspektyvos: 2018 m. pavasaris (anglų kalba)