Atviros Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomikos naudojasi energingu ciklišku pasaulinės prekybos pakilimu ir ekonomine plėtra.
Naujausioje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Pasaulio ekonomikos apžvalgoje prognozuojama, kad pasaulio ekonomikos augimas ir 2018 m., ir 2019 m. turėtų pasiekti 3,9 proc. – aukščiausią lygį per septynerius metus. Pagrindinis pokytis tas, kad dabartinis pasaulio ekonomikos atsigavimas yra tvirtesnis ir labiau sinchronizuotas tarp šalių, o rekordines aukštumas pasiekę pasauliniai verslo pasitikėjimo rodikliai dar labiau stiprina vidaus paklausos ir darbo rinkos gerėjimo perspektyvą.
Infliacinis spaudimas išliko žemas dėl kuklaus žaliavų kainų didėjimo ir vis dar vangios atlyginimų dinamikos išsivysčiusiose valstybėse. Be to, centrinių bankų politikos palaikomos palankios finansavimo sąlygos, padidėjęs apetitas rizikai ir naujas ciklinis įmonių pajamų augimas padės išlaikyti verslo investicijų stiprėjimą. Infliacinio spaudimo, ypač kalbant apie bazinę infliaciją, atsigavimas bus labai laipsniškas, nes euro zonos darbo rinka pastebimai vangesnė, palyginti su Jungtinėmis Valstijomis, nors ir anapus Atlanto atlyginimų augimas atsilieka nuo ekonomikos atsigavimo (labiau nei ankstesniais ekonomikos stiprėjimo laikotarpiais). Pagrindiniame mūsų scenarijuje numatyta, kad gerėjant ekonominei situacijai ir tvirtėjant darbo rinkoms, Europos centrinis bankas tik palaipsniui mažins skatinimą.
Šviesesnės pasaulio ekonomikos perspektyvos leido daugeliui valstybių pagerinti augimo prognozes – nuo JAV, euro zonos ir Japonijos iki daugelio žaliavas eksportuojančių šalių. Operatyvieji duomenys byloja, kad euro zonoje 2017 m. ketvirtame ketvirtyje stebėtas pakilimas, kuomet BVP per metus išaugo net 2,7 proc., o per ketvirtį 0,6 proc., neišsikvepia. Akcentuotina tai, kad pasaulinė gamyba, skatinanti Baltijos valstybių pramonės eksporto paklausą, ir toliau sparčiai vystosi. Spartų tempą palaiko augantis užimtumas ir rinkos dalyvių optimizmas. Be to, įmonių pajamos šiandien cikliniame pakilime, o tai sustiprina investicijų perspektyvas. Svarbu paminėti, kad geopolitinė įtampa ir politinis neapibrėžtumas yra svarbiausi veiksniai, dėl kurių gali suprastėti apskritai šviesios Baltijos šalių išorinės paklausos perspektyvos. Ypač svarbių pasekmių Europai turės Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos. Tačiau Baltijos valstybėms Jungtinės Karalystės rinkos tiesioginis poveikis per prekybos ryšius yra ribotas. Kalbant apie riziką, politinės tarptautinės prekybos įtampa taip pat gali silpninti rekordinį ekonominį optimizmą ir pasaulinės prekybos pulsą.
Baltijos valstybių ekonomikoms prognozuojamas spartesnis nei vidutinis, tvirtas augimas. Esant palankioms išorės aplinkybėms, Estija ir Latvija pernai viršijo 4 proc. ekonomikos augimą (atitinkamai 4,9 proc. ir 4,5 proc. daugiau nei ankstesniais metais), o Lietuvos BVP per metus padidėjo užtikrintais 3,8 proc. Panašiai kaip ir kitose euro zonos valstybėse, cikliškas atsigavimas įgavo platesnį mastą, ir o labiausiai turėtų augti vidaus paklausa.
Galiausiai prasidėjo naujasis investicijų ciklas Baltijos valstybėse, kuriose investicijų lygis istoriškai nėra aukštas. Storesnės užsakymų knygos ir didėjantis pramonės pajėgumų panaudojimo lygis investicijas nukreips į įrengimus ir statybą. Kalbant apie pramonės šakas, plėtra apėmė maisto, transporto ir energetikos sektorius, kurie dėl augančios paklausos ir kainų atsigavo po menko pastarųjų metų augimo. Be to, statyboms bus naudingos palankios finansavimo sąlygos ir didėjantis ES struktūrinių fondų paramos srautas. Baltijos šalių transporto infrastruktūra svarų indėlį gaus iš geležinkelių transporto infrastruktūros projekto „Rail Baltica“, kuriuo siekiama tris Baltijos valstybes integruoti į Europos geležinkelių tinklą. Projektas jau pasiekė kūrimo etapą, jį įgyvendinti planuojama iki 2025-2026 metų.
Solidus euro zonos beveik 2,3 proc. augimas patvirtina prognozes, kad 2018 m. Baltijos šalių ekonomika gali ir toliau augti, nors ir šiek tiek lėtesniu tempu dėl bazės efekto ir ekonomikos brandumo. Tikimasi, kad eksporto augimas po pradinio smarkaus šuolio normalizuosis visose prekių ir paslaugų sektoriuose, o didesnis augimo greitis bus fiksuojamas tik pastarojoje kategorijoje. Deja, bet vis ryškesnis kvalifikuotų darbuotojų stygius darbo rinkoje lėtins augimo tempus.
Baltijos šalių ekonomikų pagrindas išlieka tvirtas, tai lemia beveik subalansuoti viešieji finansai ir mažiausia visoje euro zonoje valdžios sektoriaus skola. Svarbiausi iššūkiai, su kuriais ateityje susidurs Estija, Latvija ir Lietuva, yra daugiausia struktūriniai ir susiję su didėjančiu darbo našumu bei pridėtinės vertės augimu.
Baltijos šalys išliks tarp sparčiausiai augančių euro zonos valstybių, o joms būdingas didelis pajamų atotrūkis palyginti su prekybos partneriais Europoje mažės. Šios ilgos kelionės metu patariama vengti pagundos pernelyg skatinti vidaus paklausą. Priešingai, tvarus ilgalaikis augimas priklauso nuo sudėtingų sprendimų, pavyzdžiui, pažangiosios specializacijos, inovacijų ir technologinės pažangos, kuriomis būtų siekiama dindinti eksporto dalį ir pelningumą. Norint artimiausią dešimtmetį pasinaudoti pasaulinio technologinių ir skaitmeninių bulių lenktynių nauda, būtina ir toliau didinti tyrimams ir plėtrai skirtą finansavimą privačiajame sektoriuje, stiprinti mažų ir vidutinio dydžio įmonių bei startuolių ekosistemą ir, svarbiausia, investuoti į žmogiškąjį kapitalą. Pajamos globalizacijos sąlygomis ir toliau veršis iš technologijų erdvės.
Daugiau:
Lietuvos ekonomikos perspektyvos: 2018 m. pavasaris
Latvijos ekonomikos perspektyvos: 2018 m. pavasaris (anglų kalba)
Estijos ekonomikos perspektyvos: 2018 m. pavasaris (anglų kalba)
Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!