Laikydamiesi nacionalinių ir tarptautinių reikalavimų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, savo veikloje taikome principą „Pažink savo klientą“. Šis principas mus įpareigoja surinkti tam tikrą informaciją apie klientus (pvz., duomenis apie mokėjimo įpročius ir pajamų šaltinius), kad galėtume reaguoti į neįprastą veiklą, susijusią su jų vykdomomis operacijomis. Šią informaciją turime nuolat tikrinti ir atnaujinti, todėl klientų reguliariai prašome pateikti ir (arba) atnaujinti Kliento anketą.

Stebėdami kliento atliekamas operacijas, vertiname, ar jos yra jam būdingos. Jei nustatome neatitikimų, prašome klientą patikslinti informaciją ir pateikti papildomus dokumentus. Todėl labai svarbu laiku atnaujinti Kliento anketą ir nurodyti aktualią bei tikslią informaciją. Įvykus esminiams pokyčiams, pvz., pasikeitus įmonės vadovui arba naudos gavėjui arba fiziniam asmeniui pakeitus darbovietę, apyvartos, gyvenamąją (veiklos vykdymo) vietą, mus būtina informuoti. Turėdami aktualius duomenis, galėsime lengviau užtikrinti sąskaitų saugumą ir užkirsti kelią galimai neteisėtiems ar įtartiniems veiksmams.

Mokėjimo paskirtyje pateiktą informaciją tikriname, norėdami suprasti, kokiu pagrindu atliktas mokėjimas ir kokio pobūdžio dalykiniai santykiai sieja lėšų siuntėją ir gavėją. Todėl klientų prašome nurodyti aiškią ir tikslią mokėjimo paskirtį bei vengti dviprasmybių.

Prašymas pateikti duomenis nereiškia, kad esate kažkuo įtariamas. Klientų duomenis renkame ne savo iniciatyva, o todėl, kad esame įpareigoti įstatymų. Tai įprastas procesas, kurį taikome visiems savo klientams.

Privalome užtikrinti, kad kliento operacijos atitinka mūsų turimą informaciją. Taip ne tik giname kliento interesus, bet ir vertiname sukčiavimo riziką.

Dauguma mūsų klientų nedalyvauja jokioje neteisėtoje veikloje, todėl jiems nėra ko nerimauti.

Atsakydami į mūsų klausimus, padėsite mums veiksmingiau nustatyti tikruosius pažeidimus.

Pagal teisės aktus privalome žinoti klientų lėšų kilmę. Todėl klientų prašome pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad lėšos buvo įgytos teisėtu būdu. Tai gali būti tokie dokumentai, kaip pažymos iš darbdavio arba Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos, kilnojamojo / nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys, dovanojimo sutartys, prekių pirkimo–pardavimo sutartys / transportavimo dokumentai / sąskaitos faktūros. Mes pasiliekame teisę kiekvieną atvejį vertinti atskirai.

Visi duomenys, kuriuos mums pateikiate, yra griežtai saugomi pagal konfidencialumo taisykles.

Trečiosioms šalims klientų duomenis atskleidžiame tik gavę raštišką klientų sutikimą arba pareikalavus kompetentingoms institucijoms (teisėsaugos, mokesčių administravimo, teismo ir kt.), turinčioms teisės aktuose nustatytą teisę gauti informaciją iš banko.

Taip, visa informacija, kurią klientai pateikia „Luminor”, yra konfidenciali ir kruopščiai saugoma, kaip numatyta Lietuvos Respublikos įstatymų – Bankų įstatymo ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo. Lietuvos Respublikos bankų įstatymas apibrėžia, kokiais atvejais, kokiu pagrindu, kokia apimtimi banko paslaptį sudaranti informacija gali būti atskleista trečiosioms šalims, pavyzdžiui, institucijoms, atliekančioms ikiteisminio tyrimo, kriminalinės žvalgybos, mokesčių administravimo, Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo, asmens duomenų tvarkymo priežiūros, finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos bankų įstatymą, pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo prevencijos funkcijas, notarams ir antstoliams, jeigu jos reikia įstatymų nustatytoms notarų ir antstolių funkcijoms atlikti. Banko ir kliento santykius dėl banko paslapties taip pat reglamentuoja „Luminor” banko Bendrosios taisyklės.

Prašymas pateikti papildomą informaciją ar dokumentus nėra laikomas reglamento pažeidimu, nes taip įgyvendiname principą „Pažink savo klientą“ ir kitus teisės aktų reikalavimus. Informacijos apie tikruosius naudos gavėjus prašome, norėdami suprasti kliento valdymo struktūrą ir nustatyti juridinį asmenį valdančius fizinius asmenis.

Prašydami trečiųjų šalių pateikti papildomą informaciją, vadovaujamės Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimu finansų įstaigoms imtis atitinkamų priemonių lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti. Lėšų kilmė (šaltinis) padeda nustatyti, ar atliekama operacija nėra susijusi su neteisėta veika ir atitinka kliento veiklos pobūdį.

Teisės aktai įpareigoja mus kliento pažinimui reikalingą informaciją gauti tiesiogiai iš klientų. Minėtų institucijų turima informacija gali būti naudojama tik kaip papildomas duomenų šaltinis tikrinant klientų pateiktą informaciją.

Remiantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 18 punktu, bankui yra draudžiama vykdyti sandorius, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius su klientu, kuris nepateikia duomenų apie lėšų (turto) kilmę, operacijų pobūdį, dalykinius santykius su sandorio šalimis, informacijos apie įmonės valdymo struktūrą ir tikruosius naudos gavėjus ar kitos aktualios informacijos, pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi. To paties įstatymo 18 straipsnis nurodo, kad tais atvejais, kai klientas vengia arba atsisako banko prašymu ir terminais pateikti papildomą informaciją, galime atsisakyti atlikti pinigines operacijas ar sandorį, nutraukti sandorius ar dalykinius santykius.