Vienas dažniausiai šiandien pasitaikančių finansinio sukčiavimo atvejų – netikri darbo skelbimai, viliojantys pažadais apie greitą uždarbį ar galimybę dirbti iš namų. Tokie pasiūlymai atrodo patrauklūs ir nekalti, tačiau gali įtraukti žmogų į nusikalstamą veiklą. Kaip atpažinti šią apgaulę ir nuo jos apsisaugoti, pasakoja „Luminor" banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Sukčiai nuolat ieško būdų, kaip legalizuoti iš įmonių ar gyventojų neteisėtai gautas lėšas. Vienas iš metodų – pasitelkti trečiuosius asmenis, dažnai visiškai nežinančius, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Anot eksperto, tokius žmones sukčiai pasiekia per netikrus darbo pasiūlymus.

„Susigundžiusieji tokiais pasiūlymais gali tapti vadinamaisiais pinigų mulais (angl. money mule). Tai – žmogus, kuris į savo banko sąskaitą gauna pinigus iš vienų asmenų ir perveda kitiems asmenims arba išgrynina ir perduoda sukčiams, dažnai už tai gaudamas patrauklų užmokestį ar naudą kitais būdais. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip paprasta užduotis už atlyginimą, tačiau tokia „pagalba" gresia rimtomis pasekmėmis", - pasakoja L. Sadeckas.

Pasak jo, nors pats pinigų mulas nėra sukčiavimo organizatorius, jis tampa nusikaltėlių bendrininku. Bankai tokį neapdairų elgesį laiko rizikingu, todėl gali atsisakyti vykdyti pinigines operacijas ar sandorius, nutraukti dalykinius santykius, o sukčiavimo ar pinigų plovimo schemoje kaip pinigų mului veikusiam asmeniui gali grėsti netgi teisinės pasekmės.

Apgaulingų pasiūlymų požymiai

Netikri darbo skelbimai dažnai pasižymi keliais pasikartojančiais bruožais. Pirmiausia, jie gali siūlyti neįprastai didelį atlyginimą ar nerealistiškas sąlygas už minimalią patirtį. Pavyzdžiui, gali būti pasiūlyta 100 Eur už pinigų gryninimą ar jų pervedimą.

„Jeigu skelbimas žada greitą uždarbį be jokio patikrinimo ar interviu, tai aiškus pavojaus signalas. Tokiais atvejais bandoma sudominti lengvais pinigais, o vėliau, jei to sukčiavimo schema reikalauja, prašoma „patvirtinti tapatybę" ar „atidaryti sąskaitą" pervedant nedidelę sumą. Tokie pasiūlymai neretai naudojami tik tam, kad žmogus pateiktų savo asmens ar banko duomenis", - sako ekspertas.

Kitas požymis – neaiškus darbo aprašymas. Skelbime gali būti nurodytos tik paviršutiniškos pareigos, tokios kaip „pinigų pervedimų specialistas" ar „mokėjimų koordinatorius", arba pareigos gali būti visai nepateiktos. Įtarimą turėtų kelti ir įmonės duomenų stoka. Jei skelbime nėra aiškiai nurodyto įmonės pavadinimo, o internete sunku rasti apie ją informacijos, būtina būti itin atsargiems.

„Dar viena apgaulę išduodanti detalė – neprofesionalus bendravimas. Sukčiai, ieškodami pinigų mulų, neretai naudojasi socialiniais tinklais ir skelbimų grupėse kviečia asmenis užsidirbti įdedant mažai pastangų. Greiti ir dideli pinigai už ganėtinai lengvą darbą žmonėms neleidžia kritiškai mąstyti, tad jie veikia paprastai impulsyviai", - teigia L. Sadeckas.

Jei netikrų pasiūlymų internete tikslas ne paversti asmenis pinigų mulais, o išvilioti pinigus, neretai atsiranda reikalavimas sumokėti už galimybę dirbti, pavyzdžiui, už „mokymų medžiagą", „registracijos mokestį" ar kitas tariamas išlaidas.

„Jei darbdavys prašo išankstinių mokėjimų ar banko duomenų dar nepradėjus darbo, tai ne tik neprofesionalu, bet ir akivaizdus sukčiavimo ženklas. Teisėtas darbdavys ankstyvoje atrankos stadijoje niekada neprašys pateikti jautrių duomenų - prisijungimų prie banko, asmens kodo ar slaptažodžių", - įspėja ekspertas.

Kaip apsisaugoti?

Siekdami nepakliūti į sukčių rankas, pirmiausia patikrinkite, ar darbo skelbimas iš tiesų yra įmonės oficialioje interneto svetainėje ar „LinkedIn" puslapyje. Jei jo ten nėra, verta pagrįstai suabejoti dėl pasiūlymo tikrumo.

„Dažnai sukčiai pasinaudoja žinomų įmonių pavadinimais, todėl vien pavadinimo nurodymas dar negarantuoja patikimumo. Svarbu patikrinti, ar skelbimas tikrai publikuotas oficialiuose kanaluose", - aiškina L. Sadeckas.

Be to, jokiu būdu nesidalinkite banko sąskaitos numeriu, asmens kodu, paso kopija ar kitais jautriais dokumentais ankstyvoje atrankos stadijoje. Asmens duomenis reikėtų pateikti tik saugiais, patikrintais kanalais ir tik po oficialaus darbo pasiūlymo.

„Jeigu vis dėlto pakliuvote į sukčių pinkles, nedelsiant nutraukite bet kokį bendravimą su sukčiais, prieš tai išsisaugoję visą informaciją apie tariamą darbdavį – kontaktinius duomenis, susirašinėjimą ir pan. Taip pat kuo skubiau susisiekite su savo banku ir būtinai praneškite policijai apie įvykį. Tą galite padaryti portale „ePolicija", paskambinę 112 ar atvykę į artimiausią policijos komisariatą", - pataria ekspertas.

Daugiau informacijos: Severa Augusta Lukošaitytė