Vasario mėnesį finansų rinkose – visas eteris D. Trumpui

Komentuoja Vytenis Lapinskas, „Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vasarį nestokojo energijos ir tęsė prekybos ribojimų, taikos susitarimų ir nurodymų visam pasauliui srautą. Dažnai galutinis siūlymų tikslas buvo neaiškus, tad akcijų rinkos, ypač JAV, reagavo atsargiai. Sausio mėnesio infliacija JAV, taip pat ir Baltijos šalyse šoktelėjo aukštyn, o Europos šalys prakalbo apie būtinybę papildomai skolintis gynybai. Tad ilgalaikės palūkanų normos, nors ir sumažėjo, bet lieka aukštesniame lygyje nei 2024 m. vidurkis.

Prekybos karai, kalbos prieš darbus

D. Trumpas vasarį daug kalbėjo. Vasario 2 d. jis 30‑čiai dienų atidėjo prekybos tarifų įvedimą Kanadai ir Meksikai, vasario 10 d. sakė, kad nuo kovo 12 d. įves 25 proc. tarifus importuojamam plienui ir aliuminiui. Vasario 13 d. planavo įvesti abipusius (ang. reciprocal) tarifus visoms šalims (nuo balandžio 1 d.), vasario 19 d. – 25 proc. tarifus automobilių, puslaidininkių ir farmacijos produktų importui (nuo balandžio 2 d.). Vasario 24 d. – nurodymai riboti Kinijos investicijas į JAV technologijų, energetikos ir kitus strateginius sektorius, taip pat nurodymas Meksikai įvesti importus Kinijos prekėms. Vasario 26 d. buvo svarstomi tarifai vario importui. Vasario 27 d. vėl pagrasinta apie būsimus 25 importo tarifus Europos prekėms, paminint, kad Europos Sąjunga buvo specialiai sukurta, siekiant pabloginti JAV situaciją, ir patvirtinta kad 25 proc. importo tarifai Meksikai ir Kanadai bus įvedami nuo kovo 4 d., o Kinijai bus taikomi papildomi 10 proc. tarifai.

O kas įgyvendinta? Nuo D. Trumpo prezidentavimo pradžios realiai įgyvendinti tik papildomi 10 proc. tarifai Kinijos importui. Vis griežtesnius D. Trumpo pranešimus vasario pabaigoje rinkos sutiko su nerimu, tad rizikingo turto (akcijų ir „Bitcoin“) kainos krito, o obligacijos brango. Bendrą prekybos karų diskusiją vainikavo kalbos apie galimą „Mar‑a‑Lago“ susitarimą, kuriuo būtų siekiama dirbtinai susilpninti JAV dolerio kursą kitų valiutų atžvilgiu ir tokiu būdu išspręsti visas JAV eksportuotojų problemas (aliuzija į 1985 metų Plaza susitarimą, po kurio JAV doleris pigo apie 25 proc.). Tarptautinio atsiskaitymų banko (BIS) vertinimu, JAV doleris kitų valiutų atžvilgiu šiuo metu yra stipriausias per pastaruosius 40 metų. Viena aišku – šiuo metu JAV prekybos politikos neužtikrintumo indeksas aukščiausias nuo COVID‑19 laikų.

Kas brango – turi pigti, o kas pigu – turi brangti

D. Trumpui stebinant rinkas nelauktais pasisakymais, o Kinijai lėtai, bet stabiliai siekiant skatinti vidaus vartojimą ir prisidėjus „Deepseek“ sėkmei, rinkos dalyviai pradėjo atsargiau vertinti santykinai brangias stebuklingojo septyneto kompanijas ir optimistiškiau – santykinai pigius Kinijos analogus. Tad nuo metų pradžios išskirtinai brango Kinijos technologinių kompanijų ketvertukas BATX (BYD Co., Alibaba Group Holding Ltd., Tencent Holdings Ltd. ir Xiaomi Corp), o dauguma stebuklingojo 7 kompanijų pigo.

Net ir po šių kainų pokyčių Kinijos analogai išlieka pigesni. Pavyzdžiui, „Tesla“ akcijos kainos ir pajamų santykis (P/E rodiklis, kur didesnis skaičius rodo santykinį akcijų brangumą) yra 137, o Kinijos automobilių gamintojo „BYD“ P/E rodiklis 32, atitinkamai „Amazon“ P/E rodiklis 37, o Kinijos „Alibaba“ – 21.

Atskiras stebuklingojo septyneto įmones neigiamai veikė ir specifiniai įvykiai: „Tesla“ akcijos pigo 27 proc., paskelbus, kad sausį „Tesla“ automobilių pardavimai Europoje krito 45 proc. (kai visa rinka augo 37 proc.) – tikriausiai tokiu būdu Europos vartotojai reiškia nepritarimą agresyviems Elono Musko pasisakymams apie Europos politiką ir kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ partijos palaikymą. Mėnesio viduryje „Nvidia“ akcijos atsigavo po „Deepseek“ šoko, bet D. Trumpo siekis riboti puslaidininkių pardavimus Kinijai „Nvidia“ kainas veikė neigiamai. Vasario pabaigoje skelbti „Nvidia“ finansiniai rezultatai atitiko lūkesčius, laukiama tolesnio įmonės augimo, bet dėl bendro neigiamo sentimento per mėnesi akcijos brango 4 proc.

Beje, Kinijos pastangos skatinti ekonomiką ir nekilnojamo turto rinką duoda rezultatą, tai atspindi padidėjusi žemės sklypų paklausa, kuomet žemės vystytojai pasirengę mokėti premiją. Šiemet net 37 proc. sandorių sudaryti su 20 proc. ar didesne premija, o 2024 m. tokių sandorių buvo tik 14 proc.

Europoje: rinkimai Vokietijoje ir didesnis skolinimasis gynybai

Vokietijoje vasario 23 d. rinkimai baigėsi kaip prognozuota. Opozicinės konservatyvios krikščionių demokratų partija (CDU/CSU) surinko 28,6 proc., kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ 20,8 proc., o Socialdemokratų partija – 16,4 proc. (blogiausias pastarosios partijos rezultatas per 80 metų). Krikščionių demokratų lyderis Friedrichas Merzas suskubo formuoti koaliciją, į kurią, kaip ir skelbta, nepateks antrą vietą laimėjusi kraštutinės „Alternatyva Vokietijai“ partijos nariai. Bendras ekonomikos sentimentas Vokietijoje išlieka neigiamas, vasarį skelbtas ZEW verslo apklausų rodiklis siekia ‑88,5 (ir yra žemiausias nuo 2020 m.).

D. Trumpui grasinant mažinti gynybos išlaidas, Europos šalys suskubo planuoti gynybos biudžetų didinimą. „Bloomberg“ skaičiavimais, tam gali prireikti 340 mlrd. eurų kasmet. Didelė tikimybė, kad tai tiesiogiai reikš didesnį skolinimąsi. Palyginimui, 2024 m. euro zonos vyriausybės išleido 1,37 trilijono naujų vertybinių popierių. Galimai didėsianti euro zonos vertybinių popierių pasiūla ir mažesnis absoliutus palūkanų normų lygis lėmė, kad vasarį Vokietijos 10 m. palūkanų normos mažėjo tik 5 bp, o JAV 10 m. palūkanų normos mažėjo 33 bp. Nepaisant to, kad JAV metinė infliacija sausį siekė 3,0 proc. o euro zonos – 2,5 proc.

Déjà vu? Dar gruodį SNB sumažino palūkanų normas iki 0,50 proc., o vasarį valdybos narė Petra Tschudin užsiminė, kad centrinis bankas turi galimybę nustatyti neigiamas palūkanų normas. Žinoma, Šveicarijos centrinis bankas išskirtinis ir pinigų politikos priemonėmis bando valdyti ne tik infliaciją, bet ir Šveicarijos franko valiutos kursą, bet visa tai jau kažkur girdėta.

Lietuvoje – infliacijos šuoliukas

Vasarį skelbta sausio mėnesio metinė infliacija visose Baltijos šalyse viršijo 3 proc. Didžiausias šuoliukas stebėtas Lietuvoje – nuo 2,1 proc. gruodį iki 3,6 proc. sausį. Visose Baltijos šalyse 2025 m. sausio mėn. metinę infliaciją veikė mokesčių ar akcizų didinimas (Lietuvoje padidintas akcizas degalams, alkoholiui ir tabakui), be to, infliaciją augino ir pasaulio rinkos: per metus dujos brango 70 proc., o kakava dvigubai (tad šokolado vartotojams teks paišlaidauti).

Dviejų mėnesių rezultatas teigiamas

Nepaisant sukrėtimų ir didėjančių svyravimų atskiruose sektoriuose, galima sakyti, kad rinkos vasarį atsilaikė. Stebuklingasis septynetas nuvylė, bet teigiamą grąžą rinkoje kūrė santykinai pigesnės kitų sektorių ir regionų rinkos. Bendras išsivysčiusių šalių akcijų indeksas išreikštas eurais pigo 0,8 proc., antrą mėnesį iš eilės išsiskyrė Europa, kurios akcijos brango 3,6 proc. Taip pat išskirtinai, net 11,7 proc., brango Kinijos akcijos. Pasaulio obligacijų indekso kaina brango apie 1 proc., „Bitcoin“ kaina sekė rizikingo turto tendencijas ir per mėnesį krito 17,5 proc. Vasarį visi „Luminor“ II ir III pakopos pensijų fondai uždirbo teigiamą grąža fondo dalyviams. Žiūrint į priekį, geopolitinė įtampa išlieka, o sezoniškumo indikatoriai, deja, nepalankūs akcijų rinkoms, nes įprastai nuo vasario vidurio iki balandžio akcijų indeksai neauga, tad galima laukti dar nuosaikesnių rizikingesnių pensijų fondų rezultatų kovą. Na, o konservatyvūs fondai, labiau investuojantys į fiksuoto pajamingumo obligacijas, turėtų generuoti savo grąžą ir uždirbti dabartinį 4–5 proc. metinį pelningumą.