Apklausa: prasti kaimynai daliai Lietuvos gyventojų kelia nepasitenkinimą savo nuosavu būstu

Gyvenimo kokybė ir gerovė namuose – tai ne tik gražus ir erdvus būstas ar tvarkingas kiemas, bet ir žmonės, gyvenantys šalia mūsų. Naujausia „Luminor“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad nemaža dalis Baltijos šalių gyventojų norėtų geresnių kaimynų.

Respondentai buvo paprašyti nurodyti, kiek yra patenkinti savo gyvenamąja vieta – ja nepatenkinti arba patenkinti tik iš dalies yra apie pusė gyventojų kiekvienoje šalyje. Tarp šių respondentų, 16 proc. Lietuvoje, 15 proc. Latvijoje ir 19 proc. Estijoje nurodė, jog norėtų „geresnių kaimynų“.

Pasak „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, iššūkių su kaimynais dažniausiai kyla tankiai apgyvendintose vietovėse.

„Senesni daugiabučiai, ypač statyti praėjusio amžiaus viduryje ir antroje jo pusėje, neretai turi prastą garso izoliaciją, todėl normalu, kad erzinti gali tiek televizoriaus garsai, tiek garsesni pokalbiai“, – pažymi jis.

Tačiau triukšmas – tik viena medalio pusė. Santykiai su kaimynais ne visada atitinka lūkesčius ir dėl bendrų erdvių tvarkymo ar automobilių parkavimo vietų. Tai ypač aktualu senesniuose daugiabučiuose, kur bendrų laiptinių, kiemų ar kitų erdvių priežiūra gali tapti „niekieno“ atsakomybe, o konfliktai kilti dėl paliktų šiukšlių, netvarkos ar ne vietoje palikto automobilio ir užstatyto kaimyno.

Socialinis nesuderinamumas – dar viena problema. Skirtingų kartų gyventojai dažnai turi kitokius lūkesčius dėl gyvenamosios aplinkos ir gyvenimo būdo.

„Kai kuriuose rajonuose jaunų šeimų poreikiai stipriai skiriasi nuo vyresnių gyventojų gyvenimo įpročių. Pastarųjų prioritetu dažnu atveju tampa parkai, pasivaikščiojimo takai ir pan., o šeimų prioritetuose vyrauja poreikis vaikų žaidimų ar krepšinio aikštelėms. Šie skirtumai gali tapti įtampos šaltiniu“, – priduria E. Jurevičius.

Ar kaimynai tikrai tokie svarbūs?

Nors 16 proc. respondentų Lietuvoje įvardijo norą turėti „geresnius kaimynus“, ši problema nėra tarp svarbiausių, lyginant su kitais būsto trūkumais, tokiais kaip erdvės trūkumas, būsto vidaus įrengimo ar kosmetinė būklė. Vis dėlto, šis skaičius atskleidžia, kad pasitenkinimas būstu nėra tik techninis rodiklis – gyvenimo kokybę lemia ir socialinė aplinka, o kaimynai tampa svarbia jos dalimi.

„Apklausos rezultatai atspindi platesnį reiškinį: kai techninės problemos išsprendžiamos, socialiniai klausimai tampa vis akivaizdesni. Investicijos į geresnes būsto technines sąlygas, pavyzdžiui, gerą garso izoliaciją, padeda sumažinti konfliktų riziką, tačiau bendruomeniškumas taip pat yra svarbus“, – teigia E. Jurevičius.

Į bendruomeniškumo poreikį atsižvelgia ir naujų gyvenamųjų projektų vystytojai, vis dažniau siūlantys jį skatinančius sprendimus.

„Tai gali būti bendros poilsio zonos, prižiūrėti kiemai su bendromis erdvėmis ar net bendruomenės renginiai. Visa tai gali stiprinti tarpusavio supratimą ir pagarbą“, – pažymi E. Jurevičius.