Atsako abejojantiems: kodėl nereikėtų bijoti investuoti į trečios pakopos pensijų fondus?

Į trečios pakopos pensijų fondus 2023 m. investavo vos 118 tūkst. Lietuvos gyventojų, rodo Lietuvos banko duomenys. Remiantis naujausia „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta apklausa, didelė dalis šiuose fonduose dar nekaupiančiųjų mano, kad tai nėra saugu ar pelninga – tokios nuomonės laikosi 4 iš 10 šalies gyventojų. Abejojantiems dėl investavimo į III pensijų pakopos fondus atsako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

III pensijų pakopa – tai papildomas savanoriškas kaupimas pensijai, kai pats kaupiantysis nusprendžia, kokiu periodiškumu ir kiek pinigų tam skirti.

„III pensijų pakopa yra griežtai reguliuojama valstybės, o fondų veiklą prižiūri Lietuvos bankas. Tai užtikrina, kad jūsų investicijos būtų apsaugotos, o fondų veikla būtų vykdoma laikantis visų teisės aktų reikalavimų“, – teigia L. Načajienė.

Be to, pensijų fondų turtas yra atskirtas nuo pensijų kaupimo bendrovės turto ir laikomas kapitalo reikalavimus atitinkančiame banke – depozitoriume, kurio veiklą taip pat prižiūri Lietuvos bankas. Tad net jei pensijų kaupimo bendrovė nutrauktų veiklą, jūsų santaupos ir toliau saugiai liktų depozitoriume.

Savanoriška ilgalaikio investavimo priemonė – III pensijų pakopa – yra tarsi asmeninė sąskaita pensijų fonde, į kurią pervedamos lėšos yra investuojamos. Nors investicijų vertė gali svyruoti, istoriniai pavyzdžiai rodo, kad ilguoju laikotarpiu ši vertė kyla.

„Čia dažniausiai investuojama į ilgalaikes ir stabilias turto klases, tokias kaip obligacijos, akcijos, akcijų, obligacijų, privataus kapitalo ar nekilnojamo turto fondai, dėl to fondai laikui bėgant duoda pastovią grąžą. Be to, profesionalūs fondų valdytojai nuolat stebi rinkas ir atlieka investicinius sprendimus, siekdami maksimalios grąžos jūsų lėšoms – jų patirtis ir žinios padeda užtikrinti teigiamą investicijų grąžą“, – sako L. Načajienė.

III pensijų pakopa yra skirta sukaupti papildomų lėšų, kurios reikšmingai padidintų pajamų šaltinius pensijoje. Tai ypač svarbu, nes valstybinė pensija nėra pakankama, norint išlaikyti įprastą gyvenimo lygį – „Sodros“ pensija galimai užtikrins vos 30–40 proc. buvusių pajamų. Kaupiantiems antroje pakopoje gali būti prognozuojama 50 proc. buvusios algos dydžio siekianti pensija, o kaupiantiems antroje ir trečioje pakopose – jau 70–80 proc. buvusių pajamų.

Visą investavimo III pensijų fonde laikotarpį sukauptos lėšos yra žmogaus nuosavybė, kuri taip pat gali būti paveldima. Kaupti šioje pakopoje savo ruožtu skatina ir valstybė, taikanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Ja pasinaudojus, galima susigrąžinti iki 20 proc. per kalendorinius metus į šiuos fondus įmokėtos sumos. Visi, jau sudarę arba sudarysiantys sutartis dėl kaupimo III pakopos fonduose iki šių kalendorinių metų pabaigos, GPM lengvata dar galės naudotis artimiausius 10 metų.

Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje šių metų balandžio pabaigoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta po tūkstantį 18–65 metų amžiaus žmonių.