Liepos mėnesio apžvalga – kas vyksta finansų rinkose?

Komentuoja Justas Daujotas, „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas

Liepą kapitalo rinkose netrūko vasariškų audrų. Vyko permainos politinėje arenoje, paskelbti ketvirtiniai įmonių rezultatai, stebino infliacijos rodikliai ir centrinių bankų sprendimai.

Europos centrinis bankas, nepaisant lėčiau augančios ekonomikos, palūkanų normų nemažino. Nors antrame ketvirtyje euro zonos BVP per metus kilo 0,3 proc. ir viršijo rinkos dalyvių prognozes, dažniau skelbiami pirkimų vadybininkų indekso duomenys liepą rodė tik minimalų regiono augimą. Infliacija išliko aukštesnė nei norėtųsi ir pastarąjį mėnesį augo iki 2,6 proc. – sparčiau nei birželį.

Tuo metu JAV pateikti birželio vartotojų kainų indekso duomenys rodė pirmąjį kritimą nuo pat pandemijos pradžios. Pozityvi tendencija paskatino rinkos dalyvių tikėjimą, kad rugsėjį Federalinis rezervas pradės palūkanų normų mažinimo ciklą. Nuo mėnesio vidurio visas dėmesys buvo sutelktas į JAV prezidento rinkimus ir ketvirtinius įmonių rezultatus. Pastarieji rodo solidų pelno augimą, tačiau indikuoja apie mažesnius lūkesčius likusiems metams.

Pasikeitus sentimentui, JAV „S&P 500” akcijų indeksas po 256 dienų pertraukos patyrė didesnį nei 2 proc. kritimą per dieną. Kas laukia toliau? Istorinė statistika nuo 1943 m. rodo, kad po tokios apimties vienos dienos rinkos kritimo kelių savaičių perspektyvoje kintamumas išlieka didesnis, tačiau po metų teigiamos grąžos atvejai sudaro 80 proc., o vidutinė grąža siekia beveik 15 proc., gerokai lenkdama istorinius vidurkius.

Reta rotacija rinkose

JAV politiniai įvykiai liepą labiau priminė kultinį „Kortų namelio“ (angl. „House of Cards”) serialą nei įprastus rinkimus. Buvęs prezidentas D. Trumpas išgyveno pasikėsinimą į jo gyvybę, sulaukė naujos populiarumo bangos ir, atitinkamai, pozityvios finansų rinkų reakcijos, jog JAV prezidento rinkimų rezultatai jau aiškūs. Prie teigiamo sentimento prisidėjo ir iki trejų metų žemumų nukritęs infliacijos pagal vartotojų kainų indeksą lygis (3 proc. metine išraiška). Ši dinamika, laikinai sumažinusi politinį neužtikrintumą ir padidinusi tikimybę, kad JAV Federalinio rezervas mažins palūkanų normas rugsėįį, prisidėjo prie netikėtų pokyčių rinkoje.

Nors pirmoje metų pusėje vyravo didžiųjų JAV technologijų įmonių, kylančių su dirbtinio intelekto banga, dominavimas, tačiau liepą tendencijos apsisuko. Iki paskutinės liepos dienos mažos kapitalizacijos įmonių akcijų indeksas „Rusell 2000” net 10 proc. lenkė didžiąsias įmones reprezentuojantį „S&P 500”. Tiek pigesnės skolos lūkestis ateityje, tiek istoriškai didelės rizikos draudimo fondų „trumposios” (angl. short) pozicijos paskatino sparčią ir griausmingą investicijų rotaciją iš didžiųjų įmonių akcijų į mažesnes.

D. Trumpo laimėjimas greičiausiai reikštų ekspansinę politiką, kuri prisidėtų prie didesnio ekonomikos augimo ir aukštesnės infliacijos. Tikėtina, kad būtų išlaikytos mokesčių lengvatos, kurių galiojimas turi baigtis kitąmet. Taip pat būtų padidinti muitų tarifai, kas prisidėtų prie naujo prekybos karų etapo. Būtų įvesta ir griežtesnė imigracijos politika, kas, tikėtina, neigiamai paveiktų darbo rinką. Galiausiai, nors laimėjimas reikštų norą silpninti dolerį, anksčiau išvardintos priemonės greičiausiai duotų priešingą efektą ir stiprintų JAV valiutą. Taip pat verta nepamiršti apie D. Trumpo idėją sukurti strateginį bitkoino rezervą. Pastarasis aktyvas, dažnai stipriai veikiamas antraščių, suskubo sureaguoti į D. Trumpo planus ir liepą augo beveik 6 proc. prieš dolerį.

Žvelgiant į ilgesnes pasekmes, tikėtina, kad D. Trumpo fiskalinė politika būtų palanki aukšto pajamingumo obligacijoms. Liepą akcijų rinkose matėme daugiau fokuso į vertės sektorius, kuriems pastarąjį mėnesį puikiai sekėsi – finansų, energetikos, NT, pramonės ir žaliavų. Tiesa, po 2016 m. JAV prezidento rinkimų jų lyderystė netruko itin ilgai, o per visą D. Trumpo prezidentavimo laikotarpį geriausiai pasirodė IT sektoriaus akcijos.

Ketvirtinių rezultatų sezono pusiaukelėje

Iki liepos pabaigos kiek daugiau nei 40 proc. „S&P 500” akcijų indekso įmonių pranešė savo antrojo ketvirčio finansinius rezultatus. Kol kas bendras paveikslas atitinka investuotojų lūkesčius – keturios iš penkių (80,1 proc.) įmonių pasiekė didesnį pelną, nei prognozavo rinka. Nuo 2023 m. pradžios kiekvieną ketvirtį bent 78 proc. įmonių įveikia lūkesčių kartelę.

Rezultatus paskelbusių „S&P 500” įmonių vidutinis pelnas augo beveik 10 proc. per metus (tai yra geriausias rezultatas nuo 2021 m. pabaigos). Grynojo pelno marža taip pat yra itin aukštame lygyje ir viršijo 12 proc., o pastarųjų 5 metų vidurkis siekė 11,5 proc. Kartu su solidžiais rezultatais įmonės pateikė ir konservatyvesnes prognozes likusiems metams – liepą nuosekliai mažėjo lūkesčiai antros metų pusės pelno augimui.

Aukšta nata ketvirtinių rezultatų sezoną atidarė finansų sektoriaus įmonės. Po itin sėkmingo ketvirčio investicinės bankininkystės ir vertybinių popierių prekybos segmentuose didžiausias JAV bankas „JPMorgan Chase” pelną augino 25 proc. Žvelgiant į ateitį, bankas išlieka atsargus. Motyvuodamas didesniu tikėtinu kredito kortelių skolos bankrotu ateityje, „JPMorgan” padidino atidėjinių rezervą iki 3 mlrd. JAV dolerių – 10 proc. daugiau nei tikėjosi analitikai.

Iš didžiųjų technologijų įmonių pirmoji ketvirčio rezultatus pateikė „Alphabet”, valdanti „Google” verslus. Nepaisant solidžiai augusių paieškos ir debesų kompiuterijos segmentų, kurie įmonės metinį pelną išaugino 28 proc., įmonės akcijos po rodiklių paskelbimo smuko. Pagrindinis rinkos dalyvių dėmesys buvo sutelktas į „Alphabet“ vadovo Sundaro Pichai išsakytą mintį, kad įmonė reikšmingai didins investicijas į dirbtinio intelekto infrastruktūrą, nes rizika atsilikti šioje srityje yra žymiai didesnė už per didelių investicijų riziką. „Alphabet” kapitalo išlaidos šiemet, lyginant su praėjusiais metais, augs daugiau nei 50 proc., o tai kels spaudimą įmonės pelno maržai.

Trečios didžiausios Europos įmonės, lustų gamybos įrangos tiekėjos ASML, rezultatus apkartino geopolitinis faktorius. Bendrovės pelnas per metus krito 19 proc., tačiau gerokai viršijo analitikų lūkesčius itin cikliškoje rinkoje. Reikšmingesnę įtaką akcijos kainos kritimui po rezultatų turėjo galimi JAV prekybos ribojimai Kinijai, kurie reikštų, kad JAV uždraustų pardavinėti Kinijoje pagamintų komponentų turinčias ASML litografijos mašinas. Tiesa, paskutinę mėnesio dieną akcijos kaina atgavo dalį nuostolių, pasirodžius pranešimui, kad ASML gali būti neįtraukta į ribojamų įmonių sąrašą. Dabartiniai užsakymai į Kiniją sudaro apie 20 proc. ASML pardavimų apimties.

Iš globalių rinkų į lokalias

„Šiaulių bankas“, vienas iš „Luminor“ pensijų fondų obligacijų emitentų, paskelbė savo pirmosios šių metų pusės finansinius rezultatus. Banko pelnas per metus augo 4 proc., pasiekta 16,2 proc. nuosavo kapitalo grąža, kuri krito nuo praėjusių metų pirmosios pusės. Pozityviai nuteikia banko kapitalo ir likvidumo būklė. Kapitalo pakankamumo rodiklis (CAR) buvo 20 proc., o padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (LCR) siekė 198,9 proc. Nuo metų pradžios „Luminor“ valdomuose pensijų fonduose turimų subordinuotų „Šiaulių banko“ obligacijų (2033 m. išpirkimo) grąža siekia daugiau nei 13 proc.