Kas vyksta finansų rinkose? Birželio mėnesio apžvalga su „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytoju Justu Daujotu

Komentuoja Justas Daujotas, „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas

Birželį tiek bendras pasaulio akcijų, tiek globalus obligacijų indeksas fiksavo teigiamą grąžą. Vis tik, skirtis tarp regionų ir sektorių buvo, ko gero, didžiausia nuo šių metų pradžios. JAV toliau dominavo didelės programinės įrangos, puslaidininkių, nebūtinojo vartojimo prekių įmonių akcijos, o Europoje technologijų sektorius taip pat rodė reikšmingą augimą.

Vis dėlto, politiniai neramumai Prancūzijoje ir nuosaikus Europos centrinio banko (ECB) požiūris prisidėjo, kad regione 9 iš 11 sektorių fiksavo neigiamą rezultatą. Kinijos akcijų indeksas, nukritęs daugiau nei 10 proc. nuo šių metų viršūnės dėl padidėjusios politinės rizikos, įėjo į korekcijos teritoriją.

Obligacijų rinkoje išsiskyrė sentimentas tarp JAV ir Europos palūkanų normų. Rinkos dalyviai, pasirodžius mažesniems infliacijos duomenims ir kiek silpnesniam vartojimui, suskubo įkainoti du JAV Federalinio rezervo palūkanų normų mažinimus iki kitų metų sausio. Europoje, kurioje investuotojai jau senai įskaičiavo birželio pradžioje pradėtas mažinti palūkanų normas, sentimentas keitėsi ECB padidinus infliacijos prognozę tiek 2025, tiek 2026 metams.

Rinkos ir rinkimai

Politiniai pokyčiai retai reikšmingai keičia rinkas, tačiau birželį tai buvo pagrindinė tema Europoje. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nustebino rinkos dalyvius nusprendęs paskelbti išankstinius parlamento rinkimus po nuvylusio partijos pasirodymo Europos Parlamento rinkimuose. Į politinę riziką greitai sureagavo skolos rinka – Prancūzijos 10 m. trukmės obligacijos padidino savo premiją, lyginant su tos pačios trukmės „saugiomis“ Vokietijos obligacijomis, nuo 0,5 proc. iki 0,8 proc. Pagrindinis Prancūzijos akcijų indekas „CAC 40“ per savaitę krito daugiau nei 7 proc.

Kas išgąsdino rinkos dalyvius? Paskutinės rinkėjų apklausos rodo, kad Prancūzijos parlamento rinkimuose geriausiai turėtų pasirodyti kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ su 36 proc. balsų, o antrą vietą turėtų užimti kairiojo sparno populistų aljansas su 29 proc. balsų. Abi partijos planuoja padidinti biudžeto išlaidas įvairiais būdais: keliant viešojo sektoriaus darbo užmokestį, subsidijuojant nekilnojamo turto įsigijimą bei didinant pensinį amžių.

Populistinės politikos pokyčiai kelia neužtikrintumą dėl šalies ateities, ypač kai Prancūzijos BVP deficitas pernai siekė 5,5 proc. Šalis sulaukė tiek priekaištų iš Europos Komisijos, tiek TVF rekomendacijų kuo skubiau mažinti skolą. Nors šalies akcijų ir obligacijų rinkos jau pasikoregavo, tikėtis tolimesnio nuosmukio sunku. Istorija rodo, kad tokie perdėti politiniai pažadai netampa realybe.

Vienas pavyzdžių – 2017 m. Prancūzijos prezidento rinkimai, kuomet makroekonominiai rodikliai gerėjo (kaip ir dabar), o kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen turėjo neblogus šansus laimėti. Vis tik, antrame rinkimų ture nesulaukus prognozuoto palaikymo ir neišsipildžius baimėms dėl galimo Prancūzijos išstojimo iš ES šalies akcijos sparčiai augo ir bendrą Europos indeksą per penkis mėnesius aplenkė 4 proc.

Kitas panašus atvejis – 2018 m. Italijos parlamento rinkimai, kai antiinstitucinis „Penkių žvaigždučių“ judėjimas laimėjo trečdalį balsų, o dešinieji populistai „Lega“ buvo antri. Nors rinkimus laimėjo dvi partijos, kurios taip pat žadėjo didinti Valstybės išlaidas, jos ilgai nepasiekė susitarimo dėl ministro pirmininko pozicijos ir nesudarė koalicijos, kas taip pat nulėmė solidų Italijos akcijų augimą. Kiek vėliau, pasiekus susitarimą dėl premjero pozicijos, akcijos krito, tačiau Prancūzijos atveju toks susitarimas šiai dienai atrodo itin mažai tikėtinas.

Politinis neužtikrintumas stipriau veikia obligacijų nei akcijų rinkas. Pastarosioms daugiau įtakos daro uždirbamos pajamos už šalies ribų, kur vietinė politika turi ribotą įtaką. Taip pat verta pažymėti, kad istoriškai po tokių staigių kritimų Prancūzijos akcijose buvo matomas stipresnis nei vidutinis augimas ateinančiais metais.

Laikas parodys, kaip baigsis ši istorija, tačiau labiausiai prognozuotinas scenarijus su nauju parlamentu, prezidentu E. Macronu ir Europos Komisijos spaudimu dėl fiskalinės drausmės nuo dabartinių aktyvų lygių yra daugiau pozityvus nei negatyvus. Globalių rinkimų metais politinis faktorius kol kas pernelyg neveikė rinkų, tačiau kartu su liepą vyksiančiu Jungtinės Karalystės parlamento narių rinkimu ir lygia JAV prezidento rinkimų kova, galima tikėtis daugiau kintamumo.

Makroekonomikos augimas

Vienas pagrindinių faktorių, nulėmusių solidų akcijų pasirodymą šiemet, yra vis nustebinti sugebantis globalios ekonomikos augimas. Dvi didžiausios ekonomikos – JAV ir Kinija – demonstravo vis geresnius rodiklius, o antrame ketvirtyje sparčiau augti pradėjo ir euro zonos valstybės, Japonija bei Jungtinė Karalystė. Tiek EBPO, pakėlusi pasaulio BVP augimo prognozę šiemet nuo 2,9 proc. iki 3,1 proc., tiek centriniai bankai ir investicinių bankų analitikai tikisi didesnės ekspansijos. Ar tai gali tęstis?
Gegužę „S&P Global“ pasaulio pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) rodė sparčiausią augimą per pastaruosius septynis mėnesius, kas istoriškai yra itin ilga serija. Tuo pačiu JAV verslo pasitikėjimo rodikliai auga, kartu su didėjančiais naujais užsakymais ir kiek mažesniais kaštais nei prognozuota. Kiti sentimentą matuojantys rodikliai, tokie kaip „Sentix“ makroekonominių lūkesčių rodiklis, sparčiai augo iki gegužės, tačiau birželį jau stabilizavosi ir indikuoja tebesitęsiančią ekonomikos plėtrą.

Globalios recesijos tikimybių modeliai (pvz. EBPO) išliko itin žemame lygyje, ir nors birželį rodė minimaliai augančią recesijos tikimybę, ateinančius 9 mėnesius nerodo tikėtino ekonomikos lėtėjimo. Reikšmingą riziką kelia infliacija, kuri išliko lipni, ypač paslaugų sektoriuje ir apgyvendinimo paslaugose (nuoma, komunalinės paslaugos, renovacija). Taip pat daugelyje regionų infliacijos lėtėjimas pakankamas pradėti mažinti palūkanų normas – be euro zonos, tokių išsivysčiusių valstybių kaip Šveicarija, Švedija ir Kanada centriniai bankai taip pat laisvina pinigų politiką.

Bendras paveikslas rodo, kad ekonomikos augimas toliau išliks konstruktyvus ilgesniu laikotarpiu net jei ir eigoje sulėtės. Mažėjanti infliacija yra kritinis faktorius centrinių bankų sprendimams, kurių laisvesnė politika istoriškai yra stiprus teigiamas katalizatorius tiek akcijų, tiek obligacijų rinkoms.

Iš globalių rinkų į lokalias

„Luminor investicijų valdymo“ pensijų fondai didino investicijas į Lietuvos Vyriausybės skolą. Investavome į naują 7 metų trukmės euroobligacijų emisiją, kurią Finansų ministerija išplatino už 1 mlrd. eurų. Obligacijos metinis kuponas siekia 3,5 proc., o išleidimo metu pajamingumas siekė 3,68 proc., kas reiškė apie 128 bazinių punktų premiją, lyginant su 6,5 metų Vokietijos Vyriausybės skola. Lietuvos Respublikos obligacijos sulaukė 3 kartus didesnės paklausos nei išplatinta suma.

Obligacijų platinimas sekė po gegužę „S&P Global Ratings“ kredito reitingų agentūros sumažinto reitingo iš „A+“ į „A“ su stabilia perspektyva. Tokį savo sprendimą agentūra motyvavo geopolitine rizika regione dėl užsitęsusio karo Ukrainoje, kuris turės įtakos Lietuvos viešiesiems finansams, ekonomikos augimui ir konkurencingumui. Analogišką sprendimą „S&P Global Ratings“ priėmė ir dėl Latvijos bei Estijos, jų skolinimosi reitingus atitinkamai sumažindama į „A“ bei „A+“ su stabiliomis perspektyvomis.