Tik ketvirtadalis darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje jaučiasi užtikrinti dėl savo finansinės padėties pensijoje, rodo naujausia „Luminor investicijų valdymo“ užsakymu atlikta apklausa. Ir nors per pastaruosius penkerius metus kaimynai Latvijoje ir Estijoje šiuo klausimu tapo optimistiškesni, Lietuvos gyventojų nuostatos liko beveik nepakitusios.
Tyrimas atskleidė, kad 22 proc. darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų jaučiasi užtikrinti ir tik 3 proc. – labai užtikrinti dėl savo finansinės padėties senatvėje. Skalėje, kurioje 1 reiškia didelį neužtikrintumą, o 5 – didelį užtikrintumą, dirbančių Lietuvos gyventojų vidurkis yra 2,76.
„Šie rezultatai akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos gyventojai nesijaučia labai tvirtai dėl savo finansinio pasirengimo pensijai. Iš dalies tai nėra nuostabu – mūsų šalyje apie vadinamąją „valstybinę“ senatvės pensiją ir jos didinimą yra kalbama nemažai, tačiau naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuvos gyventojų pensija vidutiniškai užtikrina apie 29 proc. iki tol buvusio „neto“ atlyginimo“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad užtikrintai dėl savo finansinės padėties pensijoje Latvijoje jaučiasi 20 proc. Estijoje – 28 proc. apklaustųjų. Kita vertus, kaimyninių šalių gyventojų nuostatos nuo 2019 metų pagerėjo atitinkamai po 5 ir 11 proc. punktų, o Lietuvoje išliko tokios pačios.
„Priežastys tam gali būti įvairios. Pavyzdžiui, Latvijoje vidutinis bruto darbo užmokestis mažiausias visose Baltijos šalyse, todėl Latvija atitinkamai atsilieka nuo Lietuvos ir Estijos. Kita vertus, apklausa taip pat rodo, kad Estijos gyventojai aktyviau nei mūsų šalies žmonės investuoja tiek į vertybinius popierius, tiek į trečios pakopos pensijų fondus. Žinoma, pokyčiui įtakos veikiausiai turėjo ir geopolitinės priežastys“, – sako ekspertė.
Pasak L. Načajienės atliktas tyrimas taip pat rodo, kad pensijai papildomai kaupiantys gyventojai Lietuvoje jaučiasi labiau užtikrinti dėl savo senatvės.
„Jokiuose pensijų fonduose nekaupiančių žmonių užtikrintumo dėl ateities vidurkis yra 2,64, o štai kaupiančių abiejose pensijų fondų pakopose – jau 2,98. Antroje pakopoje kaupiantys žmonės, gali tikėtis gauti maždaug 50 proc. buvusių pajamų siekiančios pensijos, o jeigu jie kaupia ir trečioje, tuomet jiems gali būti prognozuojama 70–80 proc. buvusios algos dydžio siekianti pensija. Tai yra tiek, kiek rekomenduoja asmeninių finansų specialistai“, – pabrėžia L. Načajienė.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje šių metų balandžio pabaigoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta po tūkstantį 18–65 metų amžiaus žmonių.
Apie UAB „Luminor investicijų valdymas“ Lietuvos banko duomenimis, 2023 metais (imtinai) pagal valdomą antros pakopos pensijų fondų turtą „Luminor investicijų valdymas“ užėmė 7 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo įmones, taip pat valdančias antros pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą trečios pakopos pensijų fondo turtą įmonė turėjo 27,5 proc. trečios pakopos pensijų fondų rinkos dalies.
