Investavimo horizontas: kas tai ir kaip jis paveikia jūsų investicijas

Investavimas – individualus procesas, kuriam galioja tam tikri universalūs principai. Vienas jų yra investavimo horizontas, kuris atspindi jūsų investavimo tikslus ir galimybes toleruoti riziką bei gali turėti įtakos investicijų sėkmei.

Kas yra investavimo horizontas?

Investavimo horizontas – tai laikotarpis, kurį investuotojas tikisi arba ketina laikyti investiciją prieš ją konvertuodamas į pinigus.

„Jis gali trukti nuo vos kelių savaičių ar mėnesių iki kelerių metų ar net dešimtmečių. Investavimo horizontas glaudžiai susijęs su tolerancija rizikai, pasirenkamomis investicinėmis priemonėmis“, – pabrėžia „Luminor“ banko vyresnysis portfelio valdytojas Mantas Skardžius.

Todėl, prieš priimant sprendimą dėl investavimo horizonto, labai svarbu nustatyti aiškius finansinius tikslus.

„Aiškaus tikslo nustatymas suteikia kryptį jūsų investicijoms – galbūt taupote pradiniam būsto paskolos įnašui, kaupiate lėšas nenumatytiems gyvenimo atvejams, ar planuojate išėjimą į pensiją? Apibrėždami šiuos tikslus turėkite omenyje savo amžių, pajamų stabilumą ir numatomas išlaidas“, – sako ekspertas.

Investavimo horizontas – trumpas ar ilgas?

Trumpas investavimo horizontas paprastai labiau tinka investiciniams tikslams, kuriuos įmanoma pasiekti per 1–3 metus – sukaupti pakankamai pinigų atostogoms, vestuvėms, naujo automobilio įsigijimui ir pan.

„Tokių trumpų investicinių tikslų siekimas primena, paprastai tariant, paprasčiausią pinigų taupymą su sąlyginai nedidele papildoma grąža. Todėl šiuo atveju reikėtų kaip įmanoma labiau sumažinti pagrindinės sumos praradimo riziką ir kartu užtikrinti, kad investicijas būtų galima lengvai paversti grynaisiais pinigais to prireikus“, – pataria M. Skardžius.

Pasirinkus trumpą investavimo horizontą, ekspertas siūlo investuoti į žemo rizikingumo priemones, tokias kaip investicinio reitingo obligacijos, Vyriausybės taupymo lakštai arba padėti terminuotąjį indėlį.

„Pasirinkus rizikingesnes priemones, trumpuoju laikotarpiu investuota suma gali pradėti ne augti, o mažėti. Tokie rinkų svyravimai yra normalūs ir, investuojant bent 5–10 metų, ilgainiui išsilygina, tačiau investuojant trumpiau jie, savaime suprantama, netoleruotini“, – sako „Luminor“ banko ekspertas.

Ilgas investavimo horizontas paprastai trunka bent kelerius metus, tačiau jeigu jūsų tikslas yra, pavyzdžiui, sukaupti pinigų savo atžalų mokslams arba pensijai, jis gali trukti ir dešimtmečius.

„Vienas iš ilgo horizonto privalumų – geresnė tolerancija neišvengiamiems trumpalaikiams rinkos svyravimams bei eksponentiškai augančių sudėtinių palūkanų grąžos efektas. Todėl asmenims, kurių investavimo horizontas ilgas, rekomenduojama išnaudoti šiuos privalumus, investuojant į rizikingesnes ir daugiau potencialo turinčias priemones – akcijas, biržoje prekiaujamus fondus (ETF) ir pan.“, – rekomenduoja M. Skardžius.

Išsirinkus horizontą – kas toliau?

Nepriklausomai nuo pasirinkto horizonto, investuojant patariama laikytis tam tikrų principų, kurie gali padėti išvengti nusivylimo.

„Investicijų diversifikavimas gali padėti sumažinti riziką ir kartu padidinti galimą grąžą. Žinoma, trumpuoju laikotarpiu investuojant į tokias saugias priemones kaip, pavyzdžiui, Vyriausybės obligacijos ar taupymo lakštai tai gali būti kiek mažiau aktualu, tačiau ilgesniu laikotarpiu diversifikacija yra bene būtina“, – pabrėžia „Luminor“ banko atstovas.

Be to, kaip pataria ekspertas, artėjant prie savo investavimo horizonto pabaigos yra ypač svarbu palaipsniui pereiti nuo rizikingesnių iki mažiau rizikingų turto klasių, kad išsaugotumėte jau sukaupto turto vertę. Tokiu principu veikia ir antros pakopos pensijų fondai Lietuvoje.

„Galiausiai, nepamirškite – investavimo aplinka yra labai dinamiška. Reguliariai peržiūrėdami savo portfelį ir, prireikus, imdamiesi veiksmų jam pagerinti, užtikrinsite, kad jis nuosekliai atitiktų jūsų kintančius tikslus ir besikeičiančias rinkos sąlygas. Prireikus profesionalaus patarimo rekomenduoju kreiptis į finansų patarėjus, kurie galės padėti ir atsakys į visus klausimus“, – pataria M. Skardžius.

Daugiau informacijos: Agnė Mažeikytė-Šmeliova