Tvarių investicijų rezultatai šovė į viršų: kas tai lemia ir ko tikėtis ateityje

2023-iaisiais tvarių investicijų fondai pranoko lūkesčius ir aplenkė kitus, tvarios ateities principų nesilaikančius fondus. Kas tai lėmė ir ko tikėtis iš tokių investicijų ateityje, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas Justas Daujotas.

Dar pirmąją praėjusių metų pusę vidutinė tvarių fondų grąža buvo 6,9 proc., tradicinių – 3,8 proc., rodė „Morgan Stanley“ tvarių investicijų instituto duomenys.

Tačiau yra tvarių investicijų fondų, praėjusiais metais fiksavusių ir didesnę nei 20 proc. metinę grąžą – pavyzdžiui, „Vanguard FTSE Social Index“ (+25,6 proc.) ir „iShares ESG Screened S&P 500 ETF“ (+24 proc.). Tuo tarpu Lietuvoje „Luminor investicijų valdymas“ valdomas trečios pakopos pensijų fondas „Tvari ateitis index“ fiksavo 15,6 proc. metinę grąžą.

„Pastaraisiais metais demonstruota tvarių investicijų sėkmė – labai paprasta. Didesnė dalis tokių fondų investicijų nukreipta į JAV technologijų sektorių ir dideles augimo įmones, o į energetikos ir komunalinių paslaugų sektorius, kurie praėjusiais metais gerokai atsiliko nuo bendros rinkos, investuojama mažiau nei tradiciniuose fonduose“, – tvirtina ekspertas.

Anot J. Daujoto, „Tvari ateitis index“ didelę dalį kitų Lietuvoje veikiančių antros ir trečios pakopų pensijų fondų pranoko ne tik dėl to, kad 100 proc. investuoja į akcijas, tačiau ir dėl pačio fondo akcijų kompozicijos. Šis fondas turi šiek tiek didesnę alokaciją savų sektorių lyderiuose, pavyzdžiui, „Tesla“ ir puslaidininkių lustų įmonę „Nvidia“, taip pat Europos farmacijos įmonę „Novo Nordisk“.

„Visos šios įmonės ne tik prisidėjo prie savo socialiai atsakingų tikslų įgyvendinimo, tačiau ir sparčiai augino pelnus, kas nulėmė didesnę akcijų grąžą negu įprasta rinkoje. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad esminę fondo dalį sudarančių didelių įmonių rezultatai atsvėrė „žaliose“ industrijose veikiančias mažesnes bendroves, kurioms metai iki paskutiniojo ketvirčio buvo sudėtingi“, – sako J. Daujotas.

Nepaisant kylančios globalios akcijų rinkos, atsinaujinančios energetikos akcijų krepšelis praėjusiais metais krito daugiau nei dvidešimčia procentų. Pasak eksperto, šį sektorių reikšmingai slėgė itin brangi skolos kaina, kuri veikė tiek įmonių balansus, tiek vartotojų norą gauti žaliąją energiją, o jų akcijas neigiamai veikė pinganti nafta bei fiskalinės paramos katalizatorių trūkumas.

„Vis tik, metų pabaigoje, investuotojams pradėjus tikėtis mažėjančių palūkanų normų, atsinaujinančios energetikos sektoriaus akcijos pradėjo atsigauti. Tai suteikia vilties, kad geresni mažesnių verslų rezultatai ateityje prisidės prie tolimesnio tvarių investicijų fondų augimo“, – sako portfelio valdytojas.

Ko iš tvarių investicijų tikėtis ateityje?

Individualių investuotojų susidomėjimas tvarumu auga, rodo šių metų sausio „Morgan Stanley“ tvaraus investavimo instituto ir „Morgan Stanley Wealth Management“ JAV, Europos ir Japonijos investuotojų apklausos rezultatai.

Daugiau nei trys ketvirtadaliai (77 proc.) individualių investuotojų visame pasaulyje teigia, kad juos domina investavimas į įmones ar fondus, siekiančius gauti rinkos lygio finansinę grąžą, kartu atsižvelgiant į teigiamą socialinį poveikį ir (arba) poveikį aplinkai. Be to, daugiau nei pusė (57 proc.) apklaustųjų teigia, kad jų susidomėjimas tvariomis investicijomis per pastaruosius dvejus metus padidėjo, o 54 proc. sako, jog per ateinančius metus numato padidinti asignavimus tokioms investicijoms.

„Tačiau ar šis susidomėjimas pavirs realiais veiksmais, priklausys nuo artimiausių kelerių metų – tikėtina, kad investuotojams matant realų įmonių progresą, jų pasitikėjimas dar labiau didės ir vis daugiau kapitalo bus nukreipiama į tvarias investicijas. Pavyzdžiui, jau šiemet pamatysime, kaip įmonėms sekėsi įgyvendinti savo įsipareigojimus sumažinti anglies dvideginio išmetimą, atlygio skirtumą tarp lyčių ir kitus svarbius rodiklius“, – teigia „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas.

Didelės įtakos atsakingų investicijų pelningumui turės ir makroekonominių bei pinigų ir monetarinės politikos faktoriai.

„Pavyzdžiui, po 2020-ųjų Europos žaliojo kurso ir JAV „Build back better“ plano buvo matomas reikšmingesnis įsipareigojimas Vyriausybėms skatinti tvarias investicijas. Tačiau rinkos dalyviams reikia dar daugiau įrodymų, ar po rinkimų metų visame pasaulyje ši kryptis nesikeis ir galės būti panašiai pelninga kaip ir tradicinės investicijos“, – sako J. Daujotas.

Galiausiai, anot eksperto, su tvarumu susijusių investicijų dinamika labai stipriai priklauso ir nuo kiekvieno atskiro pasaulio regiono.

Europoje sentimentas atsakingoms investicijoms išlieka teigiamas – kapitalo srautai į jas auga, sako J. Daujotas. Tai glaudžiai susiję su ES lygio reguliavimo politika ir aiškesne teisine struktūra, apibūdinančia kokios investicijos yra tvarios, ir ko reikia išpildyti tvarumo kriterijus.

„Kita vertus, JAV – pagrindinėje rinkoje – praėję metai kaip tik atgrasė investuotojus nuo aukštesnius ESG (aplinkosaugos, socialinė ir įmonių valdymo) standartus turinčių fondų – bendrai iš jų buvo išimta 13 mlrd. daugiau dolerių negu buvo investuota. Tokia situacija susiklostė dėl politinio spaudimo JAV fondų valdytojams, kaltinimų dėl žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) ir reguliacinio aiškumo trūkumo“, – dalinasi ekspertas.

Tuo pačiu, labai svarbu, kaip besivystančios rinkos priims augančius ESG standartus ir bus galima geriau suprasti visą tiekimo grandinės kelią iš šios perspektyvos. Čia esminę rolę, anot J. Daujoto, užima reguliatoriai, kurių taisyklės ir ataskaitų ruošimo standartai turėtų būti aiškūs, skaidrūs ir įgyvendinami.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad trumpuoju laikotarpiu tvarios investicijos gali ir nusileisti įprastoms dėl pelningų sektorių ribojimo – kaip kad 2022 m. rekordinio naftos įmonių augimo. Vis tik, dabartiniai statistiniai tyrimai rodo tikimybę, jog ateityje ESG faktorius turėtų nulemti geresnį rizikos valdymą ir didesnį atsparumą ekonomikos nuosmukiams, kas leidžia tikėtis didesnės grąžos ilguoju laikotarpiu“, – prognozuoja „Luminor investicijų valdymas“ ekspertas.