Indėliai leidžia sukaupti rezervą ir dar uždirbti

Išaugusios palūkanos šiuo metu leidžia įmonėms uždirbti iš indėliuose laikomų lėšų. Taip verslas gali ne tik suformuoti lėšų rezervą, bet dar ir turėti papildomų pajamų. Tokią galimybę atranda vis daugiau įmonių.

Nuo 2012 metų liepos iki 2022 metų rugsėjo – visus dešimt metų – indėlių palūkanų normos buvo lygios 0% arba netgi neigiamos, todėl tiek finansų įstaigos, tiek verslas jau buvo pripratę, jog indėlius laikyti sąskaitose yra mažų mažiausiai nepelninga. Tačiau Europos centriniam bankui (ECB) pradėjus kovoti su infliacija ir pradėjus didinti palūkanų normas, padėtis pasikeitė iš esmės. Po pastarojo ECB palūkanų pakėlimo šių metų rugsėjį šešių mėnesių EURIBOR išaugo iki 4%. 

Vos tik palūkanų normos tapo teigiamos (2022 metų rugsėjo mėn.), „Luminor“ klientai patys pradėjo domėtis ir naudotis terminuotųjų indėlių galimybėmis – tiek dėl nestabilios ekonominės aplinkos, tiek dėl atsiradusių galimybių uždirbti.

Skirtingos palūkanos

Maksimalią grąžą už bankuose laikomus terminuotuosius indėlius šiuo metu galima gauti indėlį padėjus 9–23 mėnesiams. ECB periodiškai peržiūrint palūkanų normas, Lietuvoje veikiantys bankai taip pat koreguoja siūlomas palūkanų normas verslui ir gyventojams. Šiuo metu Lietuvoje įmonės  terminuotuosius  indėlius dažniausiai padeda laikotarpiui iki 1 metų ir tik mažesnė dalis investuoja ilgesniam laikotarpiui, nuo 1 iki 2 metų. Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. liepos 31 d. terminuotieji indėliai iki 1 metų sudarė 1,7mlrd. Eur, o indėliai nuo 1 iki 2 metų – 91,9 mln. Eur. 

„Didesnės apimties indėliams mes taikome individualius susitarimus, todėl sąlygas, sumas ir pageidaujamą laikotarpį galima suderinti paskambinus mums telefonu arba susisiekus su savo įmonės vadybininku“, – pažymi Vytis Žegužauskas, „Luminor“ banko Verslo bankininkystės Lietuvoje vadovas.

Finansinė pagalvė – nuo ko atsispirti

Svarstant, kokio dydžio indėlį padėti, visuomet verta paskaičiuoti, kokia galima grąža, jei pinigai suktųsi versle ir jei būtų laikomi  arba įdarbinti ten, kur įmonei tuo metu labiau apsimoka.  Kita vertus, esant neapibrėžtai padėčiai ir kylant palūkanoms bei kitiems kaštams, įmonėms reikėtų apsvarstyti ir apie būtinybę turėti tam tikrą rezervą. 

Kiekvienos įmonės veikla, sektorius, balanso ir įsipareigojimų struktūra yra skirtingi, skiriasi veiklos modeliai, santykiai ir atsiskaitymo sąlygos su kreditoriais ir užsakovais, įmonės turi skirtingus veiklos diversifikacijos lygius.

Anot V. Žegužausko, įmonė pati turėtų identifikuoti galimus rizikos scenarijus, kiek laiko jie gali daryti neigiamą poveikį ir kaip įmonė tą laikotarpį finansuosis. Tuo reiktų ir vadovautis  skaičiuojant finansinio rezervo dydį.

Svarbiausia rizikas ir ateities pinigų srautus vertinti objektyviai, nesiremti tik optimistiniu scenarijumi, nes niekas negali tiksliai numatyti rytojaus bei to, kokie veiksniai gali staiga pakeisti vartojimą, investicijas ir kaip tai gali paveikti įmonės veiklą. Šalia įmonei reikėtų turėti ir scenarijų, kaip susiklosčius nepalankioms aplinkybėms būtų optimizuojama veikla, mažinami kaštai.

Taupyti vėl apsimoka

Baltijos šalių verslo klientų indėlių, apimančių tiek einamąsias sąskaitas, tiek terminuotuosius indėlius, rinka augo beveik visus 2022 m, išskyrus laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. birželio mėnesio pabaigos, kai  ji susitraukė 4,1%.

„Luminor“ bankas smulkiųjų, vidutinių ir stambių įmonių segmentuose indėlių apimtis padidino. Jie augo visose Baltijos šalyse esančiuose banko padaliniuose, tačiau didžiausias teigiamas pokytis lyginant 2022 m. gruodžio mėn. su 2023 m. birželio mėn. buvo užfiksuotas Lietuvoje – 15,9%. „Luminor“ banko Verslo bankininkystės Lietuvoje vadovas pažymi, jog tam įtakos turėjo pernai metų III ketvirtį padidintos palūkanų normos. Po šio žingsnio verslo indėliai banke pradėjo sparčiai augti.

„Įmonės pasinaudojo galimybe gauti dideles palūkanas už laikomus terminuotuosius indėlius. Jeigu praėjusiais metais, iki palūkanų kilimo, terminuotieji indėliai tarp „Luminor“ verslo segmento klientų sudarė mažąją dalį nuo einamosiose sąskaitose laikomų lėšų, tai šiais metais ši proporcija išaugo net keliais kartais, – pažymi V. Žegužauskas. – Tuo pačiu metu augo ir įmonių lėšos einamosiose sąskaitose“.

Dauguma ruošiasi investuoti

„Luminor“ užsakymu 2023 m. balandžio mėn. atlikta smukių ir vidutinių įmonių vadovų apklausa parodė, kad EURIBOR kilimas iš esmės nepaveikė verslo investavimo planų – daugiau kaip 41% smulkiųjų ir vidutinių verslų atstovų teigia, jog EURIBOR kilimas investavimo planų nekeičia ir toliau planuoja investuoti, o 31% dar svarsto situaciją ir nėra apsisprendę. Tačiau kartu verslas pripažįsta, kad išlaidas mažinti teks – „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa rodo, kad apie 40% verslininkų vis tik planuoja taupyti.

Kalbant apie taupymą, trijose Baltijos šalyse verslo nuotaikos išsiskiria – daugiausiai taupymo šalininkų yra Estijoje (53%), mažiausiai – Latvijoje (27%), Lietuva lieka per vidurį (38%).

„EURIBOR kilimas suformavo sudėtingą situaciją ne tik gyventojams, bet ir verslui. Turimų paskolų įmokos didėja, verslas ieško geriausių sprendimų ir neretai dėl to kreipiasi į mus. Kartu su savo klientais įvertiname pinigų srautus, aptariame kylančias rizikas ir įmonės finansinį pajėgumą, vystomų ar būsimų projektų įtaką įmonės veiklai“, – sako „Luminor“ banko Verslo bankininkystės Lietuvoje vadovas. Anot jo, šiandien verslui itin svarbus partneriškas požiūris, kai tariamasi su specialistais, siekiama išgirsti ir nešališką nuomonę dėl finansinių bei su ja susijusių rizikų ir tuomet priimamas vienas ar kitas finansinis sprendimas.

Kai reikia daugiau apyvartinių lėšų

Kaip rodo minėta apklausa, daugiau kaip 41% smulkiųjų ir vidutinių verslų planuoja ir toliau investuoti. Veiklai plečiantis, didėja apyvartinių lėšų poreikis.

„Paskolos apyvartinėms lėšoms dydį nustatome diskutuodami kartu su klientu, atsižvelgiame į įmonės poreikį, finansinę būklę, pinigų srautus, užstatą, veiklos specifiką“, – komentuoja V. Žegužauskas. Apyvartinių lėšų poreikis gali būti finansuojamas tiek paskolomis, kredito linija, tiek ir faktoringo būdu, kuris labai patogus prekybininkams, turintiems nuolatinius pirkėjus.

Straipsnį parengė „Verslo žinios“