Saugus apsipirkimas internetu: kaip išvengti sukčių pinklių?

Apsipirkimas internete jau yra tapęs įprastu kasdieniu reiškiniu. Greičiausiai surastume nedaug žmonių, kurie vienokios ar kitokios prekės nėra pirkę internetu. Tačiau taip apsipirkinėjantys turėtų nepamiršti, kad ne visi prekybininkai yra sąžiningi – elektronine prekyba kartais prisidengia nusikaltėliai.

„Vokietijos duomenų rinkimo bendrovės „Statista“ surinkti duomenys apie sukčiavimą prekiaujant internetu rodo, kad pernai 72 proc. nukentėjusiųjų prarado ne tik įsigytas prekes, bet ir pinigus. Labai didelė tikimybė, kad dėl sukčių veiklos šeimos biudžete gali atsirasti didelė skylė, o prarastos lėšos nebus sugrąžintos niekada. Dėl to apsiperkant internetu privalu laikytis atsargumo“, – pataria „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas. 

Keletas eksperto patarimų, padėsiančių išvengti skaudžių nusivylimų apsiperkant internete:

Stebėtinai maža kaina

Ieškant palankių pasiūlymų internete, ekspertas ragina įvertinti prekės kainą kitose interneto svetainėse. Sukčiai dažnai siūlo prekes už neįtikėtinai mažą kainą, kad atkreiptų pirkėjų dėmesį ir paskatintų juos ilgai nedvejoti dėl pirkimo. Jei aptiktos prekės kaina yra žymiai mažesnė nei kitur, saugiau ją įsigyti gyvai, jog galėtumėte įsitikinti, kad prekė tikrai atitinka skelbiamą kokybę. 

Taip pat verta sužinoti, kas parduoda produktą, tad patartina paskaityti atsiliepimus apie pardavėją. Pasitikrinkite, ar pardavėjo vardas ar pavadinimas neminimas klientų skunduose arba kaltinamas kaip sukčiaujantis. Rekomenduojama prekes įsigyti tose svetainėse, kuriose galima palikti atsiliepimus apie prekes ir jos pardavėją. 

Vienas parduoda, pinigai pervedami kitam 

„Luminor“ banko saugumo specialistai pastebi, kad elektroninėje prekyboje dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai vienas sukčius apsimeta skirtingais prekiautojais. Tokiu atveju vienas „prekybininkas“ parduoda prekę, bet pinigus prašo pervesti kitam.

Tokiu atveju apgaulę nustatyti gali padėti atsiliepimų paieška internete – paieškokite pardavėjo pavadinimo, lėšų gavėjo vardo ir sąskaitos numerio. Jei kažkas sukėlė abejonių, verčiau norimos prekės paieškoti fizinėje parduotuvėje ar kur nors, kur galėtumėte įsitikinti prekės egzistavimu ir jos kokybe.  

Pardavėjas – žinoma verslo įmonė. Ar tikrai? 

Nusikaltėliai, norėdami sukurti patikimo pardavėjo įspūdį, kartais naudoja kitų žinomų įmonių pavadinimus. Todėl prieš pirkdami turėtumėte įsitikinti, kad skelbiamas interneto platformos interneto adresas ir paskyra tikrai priklauso nurodytai įmonei, taip pat reikėtų pasidomėti, ar ji yra tinkamai registruota ir turi teisę teikti tokias paslaugas. 

Dideli praradimai – didelė patirtis 

Prieš perkant prekę internete banko ekspertas kviečia įsivertinti, kokią riziką esate pasirengęs prisiimti. Taip pat patartina nustatyti sumą, kuria galėtumėte rizikuoti apsipirkdami.

Atliekant sandorį nuotoliniu būdu visada yra nedidelė tikimybė, kad prekė nebus gauta arba jos kokybė neatitiks lūkesčių. Jei prekė yra brangesnė nei suma, kurią sau nusistatėte, tuomet geriau prekę įsigyti kitur. 

Saugokitės netikrų pirkėjų

Jei pats parduodate prekes internete, turėtumėte žinoti, kad pasitaiko ir netikrų pirkėjų. Iš pradžių pokalbis apie prekės įsigijimą atrodo kaip įprastinis bandymas nusipirkti prekę – užduodami klausimai apie prekės prieinamumą, defektus ir kt. Tačiau tuomet, kai sutinkate parduoti ir išsiųsti daiktą, galite pakliūti į sukčių rankas. Dažniausiai jų veikimo schema atrodo taip: nusikaltėlis siunčia nuorodą į suklastotą svetainę, kuri panaši į populiarios kurjerių tarnybos puslapį ir prašo išsiųsti prekę. Sukčiai žada, kad kol jie atliks pavedimą į mokėjimo kortelę, kurjeris atvyks iki pardavėjo durų ir paims prekę. Svarbu žinoti tai, kad bankas tokios paslaugos neteikia – nėra galimybės atlikti mokėjimo tiesiai į mokėjimo kortelę net ir žinant jos duomenis.  

Reikėtų prisiminti ir tai, kad kurjerių tarnybos siūlo tik prekių pristatymą, tačiau neteikia tarpininkavimo atliekant apmokėjimą. Vos tik Jūs paspaudžiate iš tokio „pirkėjo“ gautą nuorodą ir suvedate savo banko kortelės duomenis ar prisijungimo prie interneto banko duomenis, sukčiai bandys apsipirkti pasinaudodami Jūsų mokėjimo kortele arba pervesti pinigus į savo sąskaitą. 

Daugiau informacijos: Agnė Mažeikytė‑Šmeliova