Paneigti mitai apie antrą pensijų pakopą: toks investavimas nebemažina „valstybinės“ pensijos

Antroje pakopoje pensiją kaupiantys ar besiruošiantys tai daryti žmonės neretai yra klaidinami mitų, galinčių nulemti nepagrįstai neigiamą nusistatymą prieš šį kaupimo būdą. „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė apžvelgia labiausiai paplitusius klaidingus įsitikinimus ir atskleidžia, kokie faktai slypi po jais.

Pirmas mitas – dalyvavimas antros pakopos pensijų kaupime mažina „valstybinę“ pensiją
 
L. Načajienė pasakoja, kad iš klientų ar potencialių antros pakopos dalyvių vis dar pasigirsta nuogąstavimų, jog taupymas šiuo būdu lems mažėjančią pirmos pakopos (vadinamą „valstybinę“) pensiją. Jos teigimu, jei prieš 2019 m. vykusią pensijų reformą tai buvo tiesa, jau trejus metus kaupiant antroje pakopoje „valstybinė“ pensija nemažėja.
 
„Dabar „valstybinė“ pensija ir antra pakopa yra pilnai atskirtos. Gauti pirmos pakopos pensiją pretenduoja kiekvienas dirbantis gyventojas, mokantis „Sodros“ mokesčius – valstybinio socialinio draudimo įmokas. Šios pakopos pensijos dydį lemia darbuotojo sukauptas stažas, taškų suma, bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė tais metais, kuomet gyventojas išeis į pensiją. O štai antros pakopos pensijos dydį lemia atlyginimo dydis ir jo procentas, skiriamas kaupti, valstybės paskatos dydis, investavimo trukmė ir rinkos situacija“, – sako ekspertė.
 
Antras mitas – gaunant anuitetą, mėnesinės išmokos bus mažesnės negu mokėtos įmokos
 
Pensijų anuitetas – paslauga, kai už antros pakopos pensijų fonde sukauptus pinigus „Sodra“ visą likusį gyvenimą moka stabilias ir nemažėjančias mėnesio išmokas.
 
Tačiau dalis gyventojų dažnai nerimauja, kad jų mėnesinės išmokos bus mažesnės nei įmokos, kurias jie mokėjo į antros pakopos pensijų fondą. Pasak „Luminor investicijų valdymas“ vadovės, šis teiginys nebūtinai atitinka tiesą, nes išmokų dydis labiausiai priklauso nuo taupymo laikotarpio trukmės.
 
„Jei kasmėnesinės pensijos išmokos iš antros pakopos fonde sukauptų lėšų yra mažesnės už prieš tai kas mėnesį mokėtas įmokas, tai dažniausiai lemia trumpesnis investavimo laikotarpis ir palyginus ilgesnis išmokų laikotarpis. Pavyzdžiui, jei kaupėte 10 metų, o „Sodra“ garantuoja jums išmokas 20 metų, tikėtina, kad išmokos iš tiesų bus mažesnės. Tačiau tikėtina, kad kaupiant 20, 30 ar dar daugiau metų, mėnesio išmoka prie pensijos prisidės kur kas reikšmingiau“, – teigia pašnekovė.
 
Trečias mitas – investuoti antroje pakopoje ar pasirinkti tinkamą fondą yra sudėtinga
 
Anot L. Načajienės, kai kurie žmonės vis dar vengia kaupimo antroje pakopoje, nes mano, kad tam reikia specifinių žinių apie investavimą, o išsirinkti sau tinkamą fondą irgi yra sunku. Vis dėlto, ji pažymi, kad šis mitas – netiesa.
 
„Antros pakopos pensijų fondai veikia gyvenimo ciklo principu. Tai reiškia, kad jame kaupiantiems asmenims nereikia atlikti jokių investicijos strategijos keitimų, rizikos mažinimų ar panašiai. Iš pradžių, kol fondų dalyviai yra jaunesni, jų investicijos nukreipiamos į akcijas. Tokių fondų vertė linkusi labiau svyruoti, tačiau ilgojoje perspektyvoje tikėtinai leidžia uždirbti daugiau. Fondų dalyviams pamažu senstant, vis didesnė dalis investicijų nukreipiamos į mažesnio rizikingumo obligacijas, kurios turėtų padėti išsaugoti jau sukauptą turtą“, – pažymi ekspertė.
 
Ketvirtas mitas – antra pakopa iš viso nereikalinga, geriau būtų gauti didesnę valstybinę pensiją
 
Pasak „Luminor investicijų valdymas“ vadovės, kai kurie gyventojai yra neigiamai nusistatę prieš kaupimą antroje pakopoje, nes verčiau norėtų gauti didesnę pirmos pakopos „valstybinę“ pensiją. Tačiau, kaip pasakoja L. Načajienė, senstant visuomenei toks scenarijus tampa vis mažiau realus.
 
„Numetus visą atsakomybę už finansiškai stabilią senatvę ant valstybės pečių, ši našta jai taptų per didelė. Tai atspindi ir kasmet publikuojamo „Mercer“ globalaus pensijų indekso viršuje esančios Nyderlandų ir Danijos sistemos. Šiose šalyse, kaip ir Lietuvoje, yra trys pensijų sistemos pakopos, o didžiąją dalį jų gyventojų pensijų sudaro pačių sumokėtos ir pensijų fonduose investuotos lėšos. Svarbu ir tai, kad sparčiai senstant Lietuvos visuomenei, mažėjančiam dirbančiųjų skaičiui taps vis sunkiau išlaikyti augantį pensininkų skaičių. Tai reiškia, kad savarankiškas kaupimas ir taupymo kultūros puoselėjimas ateityje taps dar svarbesnis“, – teigia L. Načajienė.
 
Penktas mitas – kaupti trečioje pakopoje apsimoka labiau
 
Paskutinis klaidingas įsitikinimas, apie kurį pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė – galvojimas, kad kaupimas trečioje pakopoje yra palankesnis nei antroje. Pasak ekspertės, abi pakopos turi savo privalumų, tad teigti, kad kažkuri iš jų yra naudingesnė – neįmanoma.
 
„Antroje pakopoje įmokos į fondą yra skaičiuojamos nuo asmens pajamų. Kaupiant maksimaliai, šiuo metu įmoka sudaro 3 proc. nuo uždirbamų pinigų. Taupymą antroje pakopoje skatina ir valstybė, pridėdama 1,5 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo. Trečioje pakopoje viskas priklauso nuo gyventojų – jie patys gali nuspręsti, kaip dažnai ir kokias sumas pervesti į fondo sąskaitą. Kaupimą šioje pakopoje taip pat skatina valstybė, suteikiant galimybę susigrąžinti iki 20 proc. GPM nuo atliktų įmokų. Iš viso per metus galima susigrąžinti iki 300 eurų. Tad, įvertinę šiuos ir kitus niuansus, galutinį sprendimą, ar kaupti vienoje iš šių pakopų, ar abiejose, turi priimti patys gyventojai“, – sako pašnekovė.