Pandemijos, karo ir kitų „juodųjų gulbių“ įtaka pensijų kaupimui

XXI amžiuje finansų rinkas sukrėtė net keli netikėti tarptautiniai įvykiai. Pastarasis jų – Rusijos invazija į Ukrainą. Investuotojams, įskaitant tuos, kurie investuoja į pensijų fondus, tai sukėlė nerimo dėl jų investicijų likimo. Kokia galima šios agresijos įtaka pensijų kaupimui ir kaip pensijų fondų valdytojai siekia suvaldyti kylančias rizikas, pasakoja ekspertai.

Rusijos pradėta invazija į Ukrainą ekonominiu požiūriu gali būti laikoma dar viena „juodąja gulbe“ – netikėtu įvykiu, kurio finansų rinkos nenuspėjo ir nesitikėjo, sako „Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojas Darius Svidleras.
 
„Netolimoje praeityje nesunku atrasti panašiai rinkas reaguoti privertusių pasaulinio masto įvykių. Pavyzdžiui, visai neseniai rinkas nustebino pasaulinė koronaviruso pandemija, taip pat itin neigiamą reakciją iššaukė 2007‑2008 m. finansų krizė. Pastarasis įvykis stipriai sukrėtė ir Lietuvos ekonomiką. 2008 m. Lietuvos antros pakopos pensijų fondų metinė grąža buvo neigiama ir turto vertė smuko beveik 20 proc., tačiau jau kitais metais vertė beveik atsistatė – dalyviai skaičiavo vidutiniškai 17,3 proc. grąžą“, – pasakoja D. Svidleras.
 
Pasaulinės pandemijos metu 2020 metais finansų rinkos „atšoko“ dar greičiau. Kaip rodo išsivysčiusių šalių indeksas „MSCI World“, į priešpandeminį lygį jos grįžo dar tų pačių metų pabaigoje. 2021 metais COVID‑19 ligos valdymas ir skiepai leido rinkoms atsigauti, jos pradėjo grįžti į kilimo kryptį.
 
„Agresija Ukrainoje prasidėjo tik kiek daugiau nei prieš mėnesį ir negalime nuspėti, kaip jis baigsis. Tad natūralu, jog finansų rinkose šiuo metu vis dar galima jausti neapibrėžtumo nuotaikas. Tai lėmė ir pensijų fondų, vertės svyravimą. Nors pastaruoju metu rinkų vertė iš dalies „atšoko“, niekas tiksliai nežino Rusijos pradėtos invazijos potencialaus poveikio tiek Lietuvos, tiek Europos ar viso pasaulio ekonomikai“, – sako D. Svidleras.
 
Trys potencialūs scenarijai
 
Ekonomistai numato kelis galimus dabartinės situacijos scenarijus. Jeigu karą pakankamai greitai laimėtų Ukraina, tikėtina, kad padėtis turėtų pakankamai greitai atsistatyti. Jei konfliktas užstrigtų ir užsitęstų, Europos ekonomikai atsigauti ir pradėti kilti galėtų prireikti ir daugiau laiko. Ukrainai pralaimėjus, greičiausiai lauktų ilgas ir lėtas ekonomikos atsigavimas.
 
„Nors negalime numatyti ateities remdamiesi praeities įvykiais, istoriniai pavyzdžiai, ko gero, yra geriausia ir patikimiausia šiuo metu turima mūsų vertinimo priemonė. Praeitis rodo, kad akcijų rinkoms, o su jomis ir pensijų fondams, bangavimas yra būdingas, tačiau per ilgą laikotarpį, svyravimai yra linkę išsilyginti. Tik nežinome, kokio ilgio ir gylio bus ši banga“, – aiškina D. Svidleras.
 
Prieš prasidedant agresijai Ukrainoje, pensijų ir investicinių fondų valdytojai jau buvo priėmę svarbius sprendimus, kurie padėtų sušvelninti svyravimus rinkos korekcijų metų.
 
„Pavyzdžiui, jau nuo šių metų pradžios valdytojai mažino investicijas į didesnės rizikos finansinius įrankius – akcijų dalis buvo šiek tiek sumažinta, o dalis investicijų buvo nukreiptos į komunalinių paslaugų, sveikatos apsaugos, energetikos sektorius. Jų rezultatai rinkos korekcijų metu įprastai būna santykinai geresni nei kitų segmentų. Kilus karui, nuspręsta sumažinti rizikingų investicijų dalį, mažinant Europos akcijų pozicijas“, – teigia investicijų ekspertas.
 
Asmeninį sprendimą lemia individuali situacija
 
„Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė pabrėžia, kad rinkų svyravimai net ir ramiu laikotarpiu yra neišvengiami. Tačiau nuo lūkesčių nepateisinančių rezultatų rinkų svyravimo metu kaupiančiuosius pensijų fonduose siekiama apsaugoti antroje pakopoje juos priskiriant, o trečioje pakopoje siūlant rinktis atitinkamo rizikingumo fondus. Šie fondai yra skirti tam tikro amžiaus žmonėms.
 
„Į antros arba trečios pakopos pensijų fondus investuojantiems žmonėms, kuriems yra likusios kelios dešimtys metų iki pensijos, bet kuriuo atveju reikėtų orientuotis į ilgalaikę grąžą. Vidutinė akcijų grąža istorinėje perspektyvoje per 30 metų, su visais finansų rinkų nuosmukiais, siekdavo apie 7 proc.“, – sako L. Načajienė.
 
Žmonėms, kuriems iki išėjimo į pensiją yra likę sąlyginai nedaug laiko, net ir įprastai rekomenduojama investuoti į konservatyvesnius, mažiau svyruojančius pensijų fondus. Tad jų sukauptos pensijos vertei ar
pensijos kaupimui pastarieji įvykiai turės sąlyginai mažesnę įtaką, nes kaupiant antroje pakopoje vyresniems žmonėms fondų valdytojai sudaro konservatyvesnius portfelius.  
 
„Kalbant apie trečią pakopą, kaupimas joje yra savarankiškas, tačiau asmenims, kuriems iki pensijos liko mažiau laiko, taip pat visada yra rekomenduojama rinktis konservatyvesnius fondus. Šio principo besilaikantys kaupiantieji ryškių praradimų veikiausiai nepatirs. Tiesa, kaupiant pensijų fonduose investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, todėl visada ir reikia atsižvelgti į investavimo riziką“, – pažymi pensijų ekspertė.
 
Ragina galvoti apie ateitį
 
Anot L. Načajienės, istorinėje perspektyvoje susiklostę įvykiai rodo, kad globalizuotame pasaulyje nenumatyti, finansų rinkoms poveikį darantys įvykiai atsitinka dažniau.
 
„Tai, savo ruožtu, sąlygoja investuojančiųjų ir kitų rinkos dalyvių atsargumą, skeptiškumą. Tačiau visiškai išvengti rinkų svyravimų neįmanoma, tad tai neturėtų trukdyti investuoti į savo ateitį.
 
Jeigu ateityje pensijų situacija išliks panaši į dabartinę, pirmosios pakopos pensija ateityje turėtų sudaryti vos 30‑40 proc. dabartinių šalies gyventojų pajamų dydžio, o norint užsitikrinti finansiškai stabilią senatvę, paprastai yra rekomenduojama gauti bent apie 70‑80 proc. iki tol buvusių pajamų siekiančią pensiją“, – pažymi „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
 
Pajamas pensijoje iki 40‑50 proc. prieš tai buvusių pajamų galimai padidintų kaupimas antroje pakopoje. Likusią dalį iki rekomenduojamo pensijos dydžio potencialiai gali padėti sukaupti investavimas trečioje pakopoje.