Baltijos šalių gyventojų apetitas naujam būstui nemažėja

„Luminor“ banko atlikta Baltijos šalių šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apklausa rodo, kad daugiau nei penktadalis šeimų planuoja įsigyti naują būstą per artimiausius 2–5 metus. Tačiau beveik pusė Lietuvos, Latvijos ir Estijos šeimų teigia, kad naujo būsto pirkimui trukdo per mažos šeimos pajamos arba nepakankamos santaupos pradiniam būsto paskolos įnašui sumokėti.

„Luminor“ banko apklausos rezultatai rodo, kad per artimiausius 2 metus naują būstą įsigyti norėtų 18 proc. Lietuvoje ir po 14 proc. Latvijoje ir Estijoje apklaustų šeimų. Per artimiausius 3–5 metus gyvenamąją vietą keisti planuoja 16 proc. Lietuvoje, 12 proc. Latvijoje ir 10 proc. Estijoje apklaustų šeimų.

Paklaustos, kaip pandemija paveikė šeimos būsto poreikius, Baltijos šalių šeimos dažniausiai nurodė, kad būstas tapo per mažas, kai jame dirbti ir mokytis tenka visiems šeimos nariams. Lietuvoje pandemijos metu didesnės būsto erdvės poreikį pajuto 23 proc., Latvijoje 27 proc., o Estijoje – 19 proc. apklaustų šeimų. Visose trijose šalyse didesnio būsto poreikis didėja kartu su šeimoje auginamų vaikų skaičiumi – daugiau erdvės reikėtų vidutiniškai 18 proc. šeimų, kurios augina vieną vaiką, ir net 36 proc. šeimų, kurios turi tris ar daugiau vaikų. 

„Palyginę šių metų duomenis su apklausa, kurią atlikome pernai, matome aiškią tendenciją, kad jaunos šeimos Lietuvoje būstą dažniau renkasi įsigyti, o ne nuomotis, tuo tarpu vieni gyvenantys asmenys gyvenamąją vietą dažniau nuomojasi. Daugiau nei 70 proc. apklaustų šeimų Lietuvoje gyvena nuosavame būste, o pusė iš jų šiuo metu turi būsto kreditą“,

- sako Andrius Kvakšys, „Luminor“ būsto kredito produkto vadovas.

Šiuo metu nuosavame bute ar name gyvena 74 proc. Lietuvoje, 71 proc. Latvijoje ir 81 proc. Estijoje apklaustų šeimų. Nuomojamame būste gyvena 11 proc. Lietuvoje ir Estijoje apklaustų šeimų, šiek tiek daugiau – 16 proc. – Latvijoje. Tuo tarpu tėvams ar giminaičiams priklausančiame būste gyvena 12 proc. Lietuvoje, 10 proc. Latvijoje ir 6 proc. Estijoje apklaustų šeimų.

„Nelabai stebina, kad dažniausia kliūtis, su kuria susiduria Baltijos šalių šeimos, norinčios įsigyti naują būstą, yra per mažos šeimos pajamos arba nepakankamos santaupos pradiniam būsto kredito įnašui. Kad jų pajamos yra per mažos, teigia 41 proc. Lietuvoje, 44 proc. Latvijoje ir 43 proc. Estijoje apklaustų šeimų. Panašiai tiek pat šeimų mano, kad jų santaupos nepakankamos pradiniam įnašui. Kita vertus, 24 proc. šeimų Lietuvoje nurodo jau dabar turinčios pakankamai santaupų pradiniam įnašui. Maždaug trečdalis Lietuvoje apklaustų šeimų nurodo, kad nors santaupos šiuo metu nėra pakankamos, pradiniam įnašui pavyktų susitaupyti per 1–3 metus. Tuo tarpu pakankamai santaupų Latvijoje šiuo metu turi tik 16 proc. respondentų, o dar mažiau, tik 13 proc., Estijoje. Tad galime sakyti, jog Lietuvos šeimos išmoko taupyti, nes dar prieš 10 metų pagrindinė problema įsigyjant būstą buvo nepakankamos šeimos santaupos pradiniam įnašui“, – sako A. Kvakšys.

Baltijos šalių šeimų apklausą „Luminor“ banko užsakymu kovo mėnesį atliko SKDS tyrimų centras, iš viso apklausti 2100 respondentų – tėvų, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje auginančių bent vieną nepilnametį vaiką.

Daugiau informacijos: Indrė Baltrušaitienė