Kitais metais augs valstybės skatinamosios įmokos į antros pakopos pensijų fondus. Taip pat didės pensijų kaupimo tarifas pasirinkusiems laipsnišką kaupimą.

Papildomą kaupimą pensijai antroje pakopoje valstybė skatina prisidėdama prie gyventojų kaupimo savo įmokomis. Kiekvieną mėnesį maksimaliai kaupiantiems gyventojams, t.y. tiems, kurių mėnesinė įmoka į antros pakopos fondą nuo jų atlyginimo sudaro 3 proc., valstybė papildomai prisideda įmoka, siekiančia 1,5 proc. užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Šiemet ši įmoka sudarė 18,02 euro per mėnesį.

Pasirinkusiųjų kaupti laipsniškai įmokos į antros pakopos fondus šiemet siekia 2,1 proc. jų atlyginimo, o valstybė prisideda įmoka, siekiančia 0,6 proc. užpraėjusių metų VDU. Šiemet tokia įmoka sudarė 7,21 euro per mėnesį.

„Kitais metais skaičiuojant valstybės skatinamąsias įmokas bus atsižvelgiama nebe į 2018 m., o į 2019 m. VDU. Kadangi VDU Lietuvoje 2019 m. buvo didesnis nei 2018 m., atitinkamai keisis ir valstybės paskata į gyventojų antros pakopos pensijų fondus“, – aiškina Aistė Paliukaitė, UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė. 

Valstybės mėnesinės įmokos į maksimaliai kaupiančiųjų fondus paaugs nuo 18,02 iki 19,6 euro per mėnesį. 

Įmokos į laipsniškai kaupiančių asmenų antros pakopos fondus keisis ne tik dėl VDU augimo, bet ir dėl to, kad keičiasi pats įmokos tarifas. Vietoj 0,6 proc. VDU dydžio įmokos kitais metais valstybė prisidės 0,9 proc. VDU dydžio paskata. Tad vietoj 7,21 euro valstybė 2021 m. kas mėnesį mokės 11,76 euro dydžio įmokas. Tiesa, didės ir pačių kaupiančiųjų įmokos – jos augs nuo 2,1 iki 2,4 proc. jų darbo užmokesčio.

„Laipsniškas kaupimas suteikia antros pakopos pensijų kaupimo dalyviams galimybę iki maksimalaus kaupimo (mėnesinių įmokų, siekiančių 3 proc. jų darbo užmokesčio) pereiti pamažu. Tad kiekvienais metais šiuo būdu kaupiančių asmenų įmokos auga, kol 2023 m. jos pasieks maksimalų dydį. Atitinkamai didėja ir valstybės skatinamosios įmokos. Verta atkreipti dėmesį, kad pasirinkusieji laipsnišką kaupimą bet kada gali nuspręsti kaupti maksimaliai, nelaukdami 2023-iųjų“, – sako A. Paliukaitė. 

Antros pakopos oriai senatvei gali nepakakti

Norint senatvėje užsitikrinti stabilias pajamas, asmens pensija turėtų siekti ne mažiau nei 70–80 proc. iki tol buvusių jo pajamų. A. Paliukaitė įspėja, kad siekiant gauti tokio dydžio pensiją, kaupimo tik antroje pakopoje gali neužtekti.

„Valstybės suteikiama, vadinamoji „Sodros“ senatvės pensija ateityje sudarys vos apie 20–30 proc. dabartinio šalies gyventojo darbo užmokesčio. Kaupiant antroje pakopoje pensija bus didesnė, tačiau tikėtina ji vis tiek sieks tik apie 40–50 proc. buvusių pajamų. Tad norintieji pensiniame amžiuje būti tikresni dėl savo ateities, turėtų apsvarstyti kitus taupymo būdus, pavyzdžiui, kaupimą trečioje pensijų pakopoje“, – sako A. Paliukaitė. 

Ekspertė primena, kad kaupimą trečioje pakopoje valstybė taip pat skatina suteikdama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą įmokoms į trečios pakopos fondus. Tai yra, pensijų fondo dalyvis per metus gali susigrąžinti iki 20 proc. GPM nuo įmokų, sumokėtų į fondą. Maksimali susigrąžintina suma siekia 300 eurų.