Pinigus – į kojinę, banką ar investuoti?

Baltijos šalių namų ūkiai į vertybinius popierius ir investicinius fondus investuoja penkis kartus mažiau nei Europos Sąjungos šalių vidurkis.

Anot „Luminor“ banko taupymo ir investavimo produktų vystymo vadovo Baltijos šalims Tomo Vaicekausko, tokį didelį skirtumą gali lemti nesusiformavęs požiūris į poreikio investuoti svarbą, santaupų praradimo baimė ir žinių trūkumas. Norėdamas suteikti paprastą prieigą prie finansų rinkų, „Luminor“ bankas pristatė platformą „Luminor Investor“, skirtą investavimo procesui palengvinti.

Indėliai – saugiausia, bet mažiausiai pelninga investicija

„Pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug lietuvių dar nėra pradėję investuoti, yra nežinojimas, nuo ko pradėti, į ką ir kaip investuoti“, – teigia T. Vaicekauskas.

Banko indėliai, nekilnojamasis turtas ir vertybiniai popieriai yra vienos populiariausių investicijų tarp Lietuvos gyventojų. 

Eurostato duomenimis, dažniausias pasirinkimas Lietuvos namų ūkiuose yra indėliai, kurių metinės palūkanos šiuo metu trijuose didžiausiuose Baltijos šalių bankuose siekia vos 0,15 procento. Kaip pastebi T. Vaicekauskas, nors tai yra viena saugiausių investicijų iš visų paminėtų, svarbu įvertinti ir tai, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje siekia kone 2 proc., todėl galiausiai gyventojai moka bankams už pinigų saugojimą. 

Žvelgiant į tris Baltijos šalis, investicijų į obligacijas, biržines akcijas bei investicinius fondus ir indėlių santykis yra didžiausias Lietuvoje – 13 proc., Estijoje – 9,1 proc., o Latvijoje jis sudaro 6,6 procento. ES vidurkis – 49 procentai.

Nepamiršti rizikų

Lietuvių pamėgto nekilnojamojo turto vidutinė metinė grąža siekia 4–6 procentus. Nors būstas nuomai dažnai laikomas alternatyvia investicija, Lietuvos gyventojams tai yra paprasčiausias investavimo būdas, kuris asocijuojasi su saugumu ir stabiliomis pajamomis. 

„Visgi tokia investicija taip pat yra susijusi su įvairiomis rizikomis, pavyzdžiui, per 2008 m. finansų krizę nekilnojamojo turto kainos krito apie 30 procentų. Tai parodo mažą investicijos likvidumą – sunkmečiu parduoti būstą gali būti itin sudėtinga. Taip pat pelningam nekilnojamojo turto verslui reikia nemažo pradinio kapitalo ir žinių bagažo apie būsto administraciją, išlaikymą, remontą“,

– komentuoja „Luminor“ banko taupymo ir investavimo produktų vystymo vadovas Baltijos šalims.

Vertybinių popierių pirkimas – pelningiausia investicija

Pašnekovas pasakoja, kad daugiau nei 100 metų trukęs mokslinis tyrimas įrodė, kad, net ir atsižvelgus į visas ekonomikos krizes, vertybinių popierių pirkimas ir jų laikymas ilgam laikotarpiui yra pelningiausia investicija. 

„Nė viena kita turto klasė nesugebėjo aplenkti vidutinės akcijų rinkų grąžos. Pavyzdžiui, jei 1970 m. būtumėte investavę 10 tūkst. JAV dolerių į „S&P 500“ indeksą (rodiklis, atskleidžiantis 500 didžiausių JAV kompanijų akcijų grąžą), šiandien investiciją galėtumėte išsigryninti už maždaug 400 tūkst. JAV dolerių“, – pateikia pavyzdį T. Vaicekauskas ir papildo, kad, priešingai nei nuosavas verslas ar investavimas į nekilnojamąjį turtą, vertybiniams popieriams nereikia nuolatinės priežiūros ar didelio pradinio kapitalo. 

Kaip sako pašnekovas, galima pastebėti, kad ryškesni akcijų rinkos nuosmukiai vidutiniškai užklumpa kas 4–6 metus, tačiau svarbu paminėti, kad jie paprastai trunka neilgai. 

Nereikia būti finansų ekspertu, norint pelningai įdarbinti pinigus

„Vis dėlto, pastebėję svyravimų rinkoje, investuotojai neretai pradeda vadovautis emocijomis ir priima neracionalius sprendimus. Dažnas bando pagauti kainos svyravimus, kas labiau primena kazino nei investavimą. Paradoksas – įmonės „Fidelity“ atlikto tyrimo duomenimis, geriausi investuotojai yra mirę arba užmiršę, kad turi investicijų. Tai tik įrodo, kad nebūtina būti finansų ekspertu, norint pelningai įdarbinti pinigus akcijų biržoje. Taigi, kadangi atspėti akcijų rinkų krypties neįmanoma, žiūrint į bendrą tendenciją, didžiausias pralaimėjimas yra nedalyvauti žaidime“, – komentuoja pašnekovas.

Pasak T. Vaicekausko, sudarydamas investicijų portfelį, investuotojas turėtų atsižvelgti į savo finansinius tikslus, rizikos toleranciją ir finansines galimybes. „Vanguard“ atliktas tyrimas parodė, kad 91 proc. investavimo sėkmės lemia turto klasių paskirstymas portfelyje, o tinkamas konkrečios finansinės priemonės ir laiko pasirinkimas – vos 9 procentus. Tai patvirtina, kad bandymai atspėti rinkos kryptį ar vieno geriausio instrumento paieška nėra tai, kas turėtų rūpėti investuotojams“, – teigia pašnekovas T. Vaicekauskas. 

Baltijos šalių investuotojams – nauja platforma 

Norėdamas suteikti paprastą prieigą prie finansų rinkų, „Luminor“ bankas pristatė investavimo platformą, kuri meta iššūkį nusistovėjusiam požiūriui apie investavimą. Čia, naudojant įvairius išmaniuosius įrenginius, galima investuoti į daugiau nei 14,5 tūkst. nesudėtingų finansinių instrumentų, įskaitant akcijas, obligacijas, biržoje prekiaujamus fondus (ETF) ir investicinius fondus. 

„Be tradicinių akcijų, obligacijų ir investicinių fondų, platformoje investuotojai gali įsigyti biržoje prekiaujamus fondus, kurie dažniausiai atkartoja didžiausių pasaulio indeksų, tokių kaip „S&P 500“ ar „Nasdaq 100“, kainą, o tai suteikia galimybę be papildomų išlaidų diversifikuoti santaupas po šimtus skirtingų kompanijų vienu paspaudimu“, – komentuoja T. Vaicekauskas.

Išbandyti gali visi

Platformą gali išbandyti bet kas, nebūtinai banko klientai, pasinaudodami demonstracine versija. Tereikia „Luminor Investor“ puslapyje užsiregistruoti, nurodant savo vardą, telefono numerį ir el. paštą. „Po kelių sekundžių gausite el. laišką su prisijungimo duomenimis. Prisijungsite ir savo demonstracinėje paskyroje turėsite netikrų 100 tūkst. eurų, už kuriuos galite pirkti, parduoti finansinius instrumentus“, – pasakoja T. Vaicekauskas.

Norint investuoti realiai, reikia būti „Luminor“ banko klientu. Pradėti galima vos nuo 100 eurų.