Kaip užsitikrinti orią senatvę dirbantiems savarankiškai

Dabartinėje pensijų sistemoje savo ateitimi paprasčiau rūpintis samdomiems asmenims. Tačiau tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje daugėja laisvai samdomų ir savarankiškai dirbančių darbuotojų. Pastarieji, norintys užsitikrinti orią senatvę, turėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus.

Kadangi dirbantieji savarankiškai moka socialinio draudimo įmokas, jie, kaip ir samdomi darbuotojai, dalyvauja I-oje pensijų pakopoje. Tačiau šioje pakopoje mokama pensija priklauso nuo darbo stažo, o šis savarankiškai dirbantiems asmenims gali skaičiuotis kitaip, įspėja Loreta Načajienė, UAB „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

„Norintys sukaupti pilną vienų metų stažą pensijai gauti, privalo per metus sumokėti pensijų socialinio draudimo įmokų nuo ne mažesnės nei 12-a minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) siekiančios algos ar pajamų sumos. Jei sumokėjote mažiau, negausite pilnų metų darbo stažo, kas ateityje gali lemti ir mažesnę pensiją“, – teigia L. Načajienė.

Samdomus darbuotojus, kurie uždirba mažiau nei MMA, nuo tokios rizikos apsaugo 2018 m. įvestos vadinamosios „Sodros“ „grindys“. Tai reiškia, kad net ir tais atvejais, kai darbuotojas uždirba mažesnę algą nei MMA, darbdavys moka mokesčius taip, lyg žmogus uždirbtų pilną MMA. Tokiu būdu darbuotojams yra užtikrinamos didesnės socialinio draudimo išmokos.

„Savarankiškai dirbantiems šios mokestinės „grindys“ negalioja, o tai reiškia, kad jie, uždirbdami tą pačią sumą, gali gauti mažesnę pensiją nei samdomas darbuotojas. Tad yra pravartu patiems stebėti, ar per metus sumokamų mokesčių pakanka gauti pilnam darbo stažui ir pensijos apskaitos vienetams, kurie taip pat lemia pensijos dydį“, – sako L. Načajienė.

Vienas apskaitos vienetas, dar vadinamas pensijos tašku, įgyjamas per metus sumokėjus daugiau nei nuo 12 vidutinių darbo užmokesčių valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų. Jeigu VSD mokesčių sumokama mažiau, gaunamas ne pilnas apskaitos vienetas, jeigu daugiau – gaunama ir daugiau vienetų. Iš viso per metus galima gauti iki 5 apskaitos vienetų. Kuo daugiau pensijos vienetų/taškų asmuo turės, kai sulauks pensinio amžiaus, tuo didesnę gaus pensiją.

Stebėti tiek sukauptą darbo stažą, tiek įgytus apskaitos vienetus bei sumokamas VSD įmokas, galima „Sodros“ tinklalapyje prisijungus prie asmeninės paskyros.
Individualią veiklą pradedantys asmenys gali pasinaudoti vadinamosiomis „Sodros“ „atostogomis“, kuomet pirmus veiklos metus nereikia mokėti VSD įmokų. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad „atostogų“ metu pensijos stažas ir apskaitos vienetai nesikaups.

„Reguliarų atlyginimą gaunantiems samdomiems darbuotojams yra lengviau prognozuoti savo būsimą pensiją. Be to, vis dažniau darbdaviai pasiūlo savo kolektyvui kaupti pensijai papildomai darbdavio lėšomis, – aiškina L. Načajienė. – Dirbantiems su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu ar kitomis savarankiško darbo formomis reikėtų patiems skirti daugiau dėmesio savo pensijai ir, kaip daugumai Lietuvos gyventojų, yra siūloma neapsiriboti I-os pakopos pensijų fondu.“

Papildomo kaupimo variantai

Siekiant senatvėje gauti didesnę pensiją, galima papildomai kaupti II ir III pakopos pensijų fonduose. II-oje pensijų pakopoje dalyvauja didžioji dalis dirbančiųjų, čia įmokos skaičiuojamos nuo atlyginimo ir, kaupiant maksimaliai, sudaro 3 proc., o dar 1,5 proc. – nuo šalyje apskaičiuoto vidutinio atlyginimo prideda valstybė.

„Šioje pakopoje kaupiančius asmenis papildomai savo lėšomis skatina valstybė. II pakopą pasirinkę individualiai dirbantieji metų gale ar kas mėnesį mokėdami mokesčius tiesiog turi pasirinkti didesnį mokesčių tarifą nuo sumos, nuo kurios jie moka Valstybinio socialinio draudimo įmokas“, – sako L. Načajienė.

Jos teigimu, dalis dirbančių individualiai galbūt yra labiau linkę jaudintis dėl savo pajamų stabilumo ir tuo pačiu – galimybės reguliariai skirti dalį savo atlygio pensijos kaupimui.  

„Tačiau verta pažymėti, kad tuo atveju, jei kaupiantysis prarado darbą, kasmėnesinės asmens įmokos taip pat sustoja. Negana to, pablogėjus finansinei situacijai, įmokas galima sustabdyti ir pačiam, pasiėmus kaupimo atostogas, kurios gali siekti iki 12 mėnesių per visą dalyvavimo II pakopoje laikotarpį“, – aiškina L. Načajienė.

Lanksčiausias kaupimo pensijai sąlygas siūlo III pakopos fondai. Kaupiantieji šioje pakopoje – nepriklausomai nuo to, ar jie dirba samdomą darbą, ar individualiai – gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Tai yra, pensijų fondo dalyvis per metus gali susigrąžinti 20 proc. (iki 300 eurų) GPM nuo įmokų, sumokėtų į fondą.

„Dirbantieji savarankiškai turėtų atkreipti dėmesį, kad lengvata pasinaudoti gali tik tie nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurių pajamos yra apmokestinamos 15 proc., 20 proc. arba 27 proc. GPM tarifu. Kitiems, pavyzdžiui, gavusiems vien neapmokestinamųjų pajamų ar vien pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą, GPM lengvata negalios“, – aiškina L. Načajienė.

Kaupimą III pakopoje galima bet kada nutraukti, o prireikus – pinigus atsiimti prieš išeinant į pensiją. Tačiau atsiimant pinigus anksčiau numatyto termino, reikės grąžinti GPM lengvatą.
„III pakopos pensijų fondas gali būti patogus dirbantiems savarankiškai dėl to, kad jį bet kada galima papildyti norima suma. Pavyzdžiui, jeigu vieną mėnesį gavote daugiau pajamų nei įprastai galite pasirinkti pervesti papildomą sumą į savo pensijų fondą“, – sako L. Načajienė.