Tyrimas: kaip pandemija ir karantinas paveikė požiūrį į kaupimą II pensijų pakopoje?
2020-06-02
Aistė Paliukaitė, Luminor pensijų produkto vadovė
Po to, kai dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir kilo ekonominis šokas, beveik trečdalis Lietuvos gyventojų kaupimą II pensijų pakopoje ėmė vertinti palankiau, rodo „Luminor“ užsakymu visose Baltijos šalyse atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.
Susiklosčius krizinei situacijai, 30 proc. Lietuvos gyventojų labiau vertina kaupimą II pensijų pakopoje, rodo apklausa, kurioje dalyvavo 1618 Baltijos šalių gyventojų. Palyginti, galimybę kaupti šioje pakopoje pozityviau vertina 32 proc. Latvijoje ir 41 proc. Estijoje tyrime dalyvavusių žmonių.
Pajamos ir profesinė situacija – svarbūs faktoriai
Tam, ar požiūris į kaupimą pensijai pasikeitė, įtakos turėjo gyventojų amžius, pajamos, profesinė situacija. Tyrimo duomenimis, II pensijų pakopą labiau vertinti pradėjo žmonės, turintys vidutines pajamas (nuo 601 iki 900 eurų vienam šeimos nariui per mėnesį) – 35 proc. Lietuvoje, 39 proc. Latvijoje ir net 48 proc. Estijoje. Taip pat poreikį kaupti pensijų fonde labiau vertina didesnes (daugiau nei 901 euras vienam šeimos nariui) pajamas turintys žmonės.
„Pasikeitusiam gyventojų požiūriui įtakos turėjo ir jų profesinė situacija. Teigiamas poveikis stipresnis tarp žmonių, kurie dėl ekstremalios situacijos dirba nuotoliniu būdu – po 40 proc. Lietuvoje ir Latvijoje bei 50 proc. Estijoje“,
– teigia Aistė Paliukaitė, „Luminor“ pensijų produkto vadovė.
Latvijoje ir Estijoje teigiamas požiūrio į pensijos kaupimą pokytis yra susijęs ir su amžiumi – didesnį palankumą išreiškė 39 proc. Latvijos ir 45 proc. Estijos respondentų, patenkančių į 23–34 metų amžiaus grupę.
„Šiandien matome, kad visos sudėtingos situacijos suteikia galimybę iš jų pasimokyti ir ką nors pakeisti, kad ateityje galėtume jaustis labiau užtikrintai. Apklausos rezultatai rodo, kad sudėtingų finansinių situacijų patirtis gali išmokyti mus apie būtinybę turėti lėšų nenumatytiems gyvenimo atvejams bei taupyti ateičiai, įskaitant ir kaupimą pensijai“, – sako A. Paliukaitė.
Tyrimas buvo atliktas šių metų gegužę naudojant kiekybinę internetinę apklausą. Tikslas buvo išanalizuoti nepaprastosios padėties poveikį Baltijos šalių žmonių finansinei padėčiai ir jų požiūriui į santaupas, investicijas ir pensijas. Tyrime dalyvavo 1618 žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurie patenka į 23–59 metų amžiaus grupę.
