Lietuvos pensijų sistema susideda iš trijų atskirų pakopų, kurios papildo viena kitą. Esminį pakopų skirtumą galima parodyti per valstybės įsitraukimą. Paprastai kalbant, pirmoji pakopa yra labiausiai priklausoma nuo valstybės, antrojoje didesnis vaidmuo tenka pačiam žmogui, o trečiojoje valstybė dalyvauja tik sudarydama palankias sąlygas pasirūpinti savo pensija.
Detaliau skirtumus galima pamatyti, pasižiūrėjus į tai, kaip veikia kiekviena pakopa.
I pakopa yra tai, kas Lietuvoje tradiciškai suprantama kaip „pensija“. Tai kaupimo sistema, kurioje privalomai dalyvauja kiekvienas dirbantysis, mokantis valstybinio socialinio draudimo įmokas, dar vadinamas „Sodros“ mokesčiais. Reikia atkreipti dėmesį, kad šie pinigai, kurie taip pat naudojami nedarbo, motinystės ir kitoms išmokoms finansuoti, netampa dirbančiojo pensija. Tiesiog pagal savo įmokų dydį mokesčių mokėtojas renka taškus, nuo kurių ir priklausys ateities pensijos dydis. Ši pakopa yra labiausiai priklausoma nuo politinių sprendimų, nes pensijos dydį ir jos santykį su darbo užmokesčiu nustato Seimas.
II pakopa yra kaupimo priemonė, kurioje įmokos tiesiogiai susijusios su pensijos dydžiu. Šias įmokas, kurios skaičiuojamos nuo atlyginimo, į pensijų fondą perveda darbdavys ir „Sodra“. Apsisprendus kaupti, dalyvauti II pakopoje reikia iki pensinio amžiaus. Visą kaupimo laikotarpį lėšos yra kaupiančiojo nuosavybė, kuri yra ir paveldima. Pensijų fonde, kurį valdo kaupiančiojo pasirinkta bendrovė, lėšos investuojamos, sudarant galimybę sukaupti daugiau. Pasirinkus maksimalų kaupimą, mėnesinė įmoka sudaro 3 proc. nuo gyventojo atlyginimo, prie kurių valstybė prideda 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio – per 2020 m. tai sudarys 216 eurų.
III pakopa veikia tuo pačiu principu, kaip ir II pakopa, tačiau tai savanoriškas kaupimo būdas, kuriame – daugiau lankstumo ir mažesnis valstybės vaidmuo. Pats kaupiantysis nusprendžia, kokiu periodiškumu ir kiek pinigų tam skiria. Esant poreikiui, galima kuriam laikui susistabdyti naujų lėšų pervedimą. Visą kaupimo laikotarpį lėšos yra kaupiančiojo nuosavybė, kuri yra ir paveldima. Valstybė kaupimui III pakopoje suteikia gyventojų pajamų mokesčio lengvatą (iki 20 proc. nuo įmokų), kuri gali siekti iki 300 eurų per metus.
Lentelėje apačioje – kiekvienos iš trijų pakopų pagrindinės savybės trumpai. Siekiant pensijoje užsitikrinti rekomenduojamą 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų lygį, specialistai pataria dalyvauti visose trijose pakopose.
| Pakopa | Dalyvavimas | Kaupimas | Investavimas | Paveldimumas |
|---|---|---|---|---|
| I | Privalomas, dalyvauja visi mokantys „Sodros“ įmokas | Pagal įmokas skaičiuojami taškai, kurie tampa pinigais sulaukus pensinio amžiaus | Nėra | Nėra |
| II | Neprivalomas, bet veikia automatinio įtraukimo modelis | 3 proc. nuo dirbančiojo atlyginimo + 1,5 proc. nuo vidutinio atlyginimo, kuriuos prideda valstybė | Kaupiamos lėšos investuojamos, siekiant uždirbti papildomą grąžą ir sukaupti daugiau | Pensijų fonde esančios lėšos yra paveldimos |
| III | Savanoriškas, yra galimybė atsisakyti | Suma priklauso nuo kaupiančiojo, įmokoms galioja GPM lengvata |