Tyrimas – lietuviai savo pensija rūpinasi mažiausiai Baltijos šalyse

Palyginus su Latvijos ir Estijos piliečiais, Lietuvoje dvigubai didesnė dalis gyventojų nekaupia pensijai papildomai, o visų trijų Baltijos šalių gyventojai jaučia nerimą dėl finansinės ateities.

Didžioji dalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nesijaučia ramiai dėl savo finansinės padėties senatvėje: kad yra užtikrinti, įvardija tik 23 proc. lietuvių, 15 proc. latvių ir 17 proc. estų, rodo UAB „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa, kurioje dalyvavo virš 3000 Baltijos šalių gyventojų nuo 18 iki 65 metų.

Nepaisant to, kad jaučiasi neužtikrinti, savo pensija papildomai nesirūpina beveik 1 iš 5 Lietuvos gyventojų. Latvijoje tokie asmenys sudaro daugiau nei dvigubai mažesnę dalį gyventojų – 7 proc., Estijoje – 9 proc.
„Nors ir jaučia nerimą dėl savo ateities, didelė dalis lietuvių renkasi dėl to nieko nedaryti. Be to, reikia taip pat atkreipti dėmesį, kad didžioji dalis gyventojų, kurie papildomai kaupia pensijai, taupo lėšas tik II pakopos pensijų fonde, kurio, kaip rodo pačios „Sodros“ pateikiami skaičiavimai, siekiant orių pajamų senatvėje gali ir neužtekti“, – sako Aistė Paliukaitė, „Luminor“ pensijų produkto vadovė.

Pasak jos, atliktas tyrimas taip pat rodo, kad tie gyventojai, kurie kaupia pensijai papildomai, jaučiasi labiau užtikrinti dėl savo senatvės.  Tai ypač ryšku tarp kaupiančiųjų III pakopoje ar pasirinkusių  kitas finansines taupymo priemones, o ne tik II pakopos pensiją.

Dr. Asta Klimavičienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto finansų programos vadovė, teigia, kad lietuviai savo polinkiu netaupyti išsiskiria ne tik Baltijos šalių, bet ir visos Europos kontekste.
„Lietuviai pastaraisiais metais nėra linkę taupyti ir investuoti. Statistiniai tyrimai rodo, kad mūsų taupymo norma yra neigiama – šiuo metu mes esame praktiškai vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurios gyventojai išleidžia daugiau nei uždirba. Tokiu atveju paprasčiausiai nelieka pinigų papildomam kaupimui. Renkamės vartoti šiandien, o ne planuoti ateities finansus“, – teigia A. Klimavičienė.

Pensijai kaupia bankų sąskaitose

Nežiūrint II pakopos, kuria naudojasi dauguma gyventojų visose Baltijos šalyse, antra populiariausia pensijos kaupimo priemonė Lietuvoje ir Estijoje – pinigų taupymas grynaisiais arba banko sąskaitoje. Lietuvoje šį taupymo būdą renkasi 18 proc. apklaustųjų, o Estijoje – 22 proc.  Latvijoje antra populiariausia priemonė – III pakopos pensijų fondai. Juose kaupia daugiau nei ketvirtadalis apklaustų Latvijos gyventojų. Lietuvoje ir Estijoje šia priemone naudojasi po 17 proc. žmonių. 

„Kaupti pinigus ateičiai grynaisiais ar banko sąskaitoje nėra racionalu, nes jų vertę „suvalgo“ infliacija. Tai yra, kainoms augant sąskaitoje turimų pinigų vertė mažėja. Investuojant pinigus į III pensijų pakopos fondus, vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą, ilguoju laikotarpiu tikėtina turto vertė išauga. Pavyzdžiui, vidutinė metinė III pakopos fondų grąža siekia 5 proc. Be to, kaupiantieji III pakopoje Lietuvoje gali pasinaudoti mokesčių lengvata ir susigrąžinti iki 300 eurų per metus“, – teigia A. Paliukaitė.

Estijoje investavimas – gerokai populiaresnis

Ketvirta populiariausia priemonė Latvijoje ir Lietuvoje – investicinis gyvybės draudimas. Tarp estų populiaresnis taupymo būdas yra asmeniškai investuoti į vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą ar kitas turto rūšis – tai daro 15 proc. gyventojų, dvigubai daugiau nei Latvijoje ir Lietuvoje.

„Estijoje ryškiausia Skandinavijos įtaka, ypač Suomijos. Statistika rodo, kad estų taupymo norma jau beveik dešimtmetį yra artima ES vidurkiui – po paskutiniosios krizės Estijos gyventojai pagal šį rodiklį „tapo europiečiais“. Kai žmogus sutaupo apie 10 proc. savo pajamų, atsiranda poreikis tuos pinigus įvairiai išskaidyti –ne tik laikyti indėlį banke ar turėti investicinį draudimą, bet ir investuoti papildomai. Lietuvoje investavimas į vertybinius popierius mažiausiai populiarus iš visų Baltijos šalių. Tai gali lemti ir finansinis raštingumas, investicinių žinių trūkumas. Taip pat dalis lietuvių prieš dešimtmetį patyrė nuostolių iš investicinių fondų – galbūt jaučiasi „nudegę nagus“ ir į vertybinius popierius iki šiol žiūri nepatikliai“, – komentuoja A. Klimavičienė.