Kas yra „užrakinti“ III pakopos pensijų fondai ir kada rekomenduojama juos rinktis?

Savanoriškai papildomai kaupiant pensijai III pakopoje galima rinktis dviejų skirtingų tipų fondus – vadinamuosius „atrakintus“ ir „užrakintus“. Kuo jie skiriasi ir kokie yra jų privalumai, aiškina Aistė Paliukaitė, „Luminor“ pensijų produkto vadovė.

Visi III pakopos fondai yra privatūs ir jų dalyviai pensijai kaupia savanoriškai, pasirinkdami kiekvienam patogų periodinės įmokos dydį. Dauguma III pakopos pensijų fondų yra „atrakinti“ – tai reiškia, kad iš jų lėšas galima atsiimti beveik be apribojimų.

„Iš „atrakinto“ III pakopos pensijų fondo žmogus gali praktiškai bet kada atsiimti pinigus, – sako A. Paliukaitė. – Tiesa, atsiimant juos nesulaukus minimalaus pensinio amžiaus arba kaupiant trumpiau nei 5 metus, reikia valstybei grąžinti visą per kaupimo laikotarpį atgautą gyventojų pajamų mokestį.“

III pakopoje kaupiantieji gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Tai yra, pensijų fondo dalyvis per metus gali susigrąžinti 20 proc. (iki 300 eurų) GPM nuo įmokų, sumokėtų į fondą. Tačiau jeigu asmuo atsiima pinigus anksčiau, reikia grąžinti dėl lengvatos atgautą GPM.

„Užrakinti“ fondai nuo „atrakintų“ skiriasi tuo, kad pinigus iš jų atsiimti galima tik sulaukus tam tikro amžiaus. Šiuo metu vienintelis rinkoje tokius fondus siūlo „Luminor investicijų valdymas“. Kaupiant pensiją šiuose fonduose, sukauptas lėšas galima pasiimti tik sulaukus minimalaus pensinio amžiaus – t. y., likus nemažiau nei 5 metams iki „Sodros“ senatvės pensijos amžiaus.

„Užrakinti“ fondai – išeitis darbdaviams

Fondai, iš kurių negalima atsiimti pinigų anksčiau laiko, pravartūs darbdaviams, kurie prisideda prie savo darbuotojų kaupimo pensijai. Įmokoms į III pakopos fondus netaikomi su darbo santykiais susiję mokesčiai.

„Tačiau dalis darbdavių baiminasi, kad jų įmokos į kolektyvo pensijų fondus nepasieks galutinio tikslo – finansiškai saugesnės darbuotojų senatvės. Investuodami į „užrakintus“ fondus darbdaviai gali būti ramūs, kad darbuotojai negalės po kelerių metų tiesiog atsiimti iš fondo pinigų ir panaudoti jų kitoms reikmėms“, – sako A. Paliukaitė.

Pasak jos, svarbu ir tai, kad skiriasi „atrakintiems“ ir „užrakintiems“ fondams taikomi mokesčiai. „Luminor investicijų valdymo“ „užrakintiems“ fondams taikomas metinis valdymo mokestis nuo spalio mėnesio siekia 0,8 proc. nuo vidutinės metinės pensijų fondų grynųjų aktyvų vertės, o „atrakintiems“ analogiškos rizikos fondams – 1%.

Padeda laikytis disciplinos

„Užrakinti“ fondai taip pat tinka ir kaupiant pačiam, be darbdavio dalyvavimo, jei pagrindinis tikslas – kaupti iki pat pensijos.

„Kai pinigai yra investuojami į fondus daugiau nei dešimt metų, labai tikėtina, kad bus finansinio sulėtėjimo periodų, kurių metu investuojamų pinigų grąža bus nedidelė ar net neigiama. Tokiais laikotarpiais žmonės neretai išsigąsta ir jiems kyla pagunda atsiimti sukauptus pinigus iš fondų, – teigia A. Paliukaitė. – Tačiau, ypač jeigu iki pensijos liko dar daug metų, gali būti naudinga šiuos laikotarpius išlaukti, nes juos įprastai seka ekonominiai pakilimai, kurių metu fondų vienetų vertė gali grįžti į buvusį lygį ir augti toliau.“