Kasmet vis daugiau žmonių pasaulyje save gali vadinti milijonieriais. Ir nors tik nedaugelio jų turtas persirita į aštuonių, devynių ar daugiau nulių zoną, kiekvienais metais pilnėjančios milijonierių gretos sulaukia vis daugiau privačios bankininkystės ir kitų specializuotas paslaugas turtuoliams teikiančių bendrovių dėmesio.
Pasaulyje įprasta didelės vertės turtą turinčius asmenis (angl. high-net-worth individuals, HNWI) vadinti tuos, kurių šeimos bendras sukauptas turtas viršija 1 milijoną, skaičiuojant JAV doleriais. Skirstant turtuolius į tolesnes kategorijas, norint vadintis ypač didelės vertės turtą turinčiu asmeniu (UHNWI) reikia turėti turto, kuris viršija 30 mln. JAV dolerių. Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus pasaulyje gyvens daugiau nei 30 mln. milijonierių, valdančių bent mažiausiai 1 mln. JAV dolerių turto.
Pirmauja amerikiečiai
2018 m. pabaigoje turtingais (HNWI) save galėjo vadinti 22,4 mln. planetos gyventojų, iš kurių didžioji dalis – beveik 40%, arba 8,7 mln. – gyveno JAV, CNBC cituoja turto ir gerovės analizes atliekančią bendrovę Wealth-X. Turtingi amerikiečiai kartu valdė 22,7 mlrd. vertės turto – ir tai neskaičiuojant valdančiųjų ypač didelės vertės turtą (UHNWI). Tyrimas atskleidė, kad JAV pagal milijonierių skaičių yra gerokai priekyje, palyginti su kitomis valstybėmis.
Antroje vietoje pagal milijonierių (HNWI) skaičių po JAV yra Kinija. Kinų milijonierių suskaičiuojama 1,9 mln. Jie bendrai valdo 5 mlrd. JAV dolerių siekiantį turtą. Kinų turtuoliai vertina meną – tyrimas atskleidė, kad 19% jų investicijų tenka būtent meno kūriniams.
Trečioje vietoje pagal turtuolių skaičių – su 1,6 mln. milijonierių – yra Japonija. Šios šalies turtuoliams priklauso 4,4 mln. JAV dolerių turtas. Kadangi japonų kultūroje paprastai vengiama demonstruoti savo turtus, pastebima, kad japonai iš kitų šalių turtuolių išsiskiria dėmesiu, skiriamu sveikatai ir veiklai atsitraukus nuo verslo ar investicijų.
Vokietija, turinti apie 1 milijoną milijonierių, yra ketvirtoji pasaulyje pagal jų skaičių ir pirmoji Europoje. Vokiečių bendrai valdomas turto portfelis sudaro apie 3 mlrd. JAV dolerių. Laikraščio Handelsblatten teigimu, vokiečiai pasižymi taupumu, o ši būdo savybė nedingsta ir praturtėjus. Rašoma, kad dėl savo taupaus būdo net ir turtingi vokiečiai stengiasi išvengti paskolų, o pirkdami prabangos prekes nevengia derėtis.
Nors 1 mln. JAV dolerių vertės turtas daugeliui siekiamybė, tačiau, vienas milijonas tarsi ištirpsta prieš sumas, kuriomis disponuoja pasaulio turtingiausi. Štai, milijardierių sąrašą sudarantis žurnalas Forbes skelbia, kad turtingiausio pasaulio žmogaus Jeffo Bezoso – Amazon įkūrėjo – turtas vertinamas 131 mlrd. JAV dolerių.
Baltijos šalių turtingiausieji
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ypač turtingų žmonių yra dar nedaug, tačiau milijonierių ir milijardierių yra ir mūsų regione.
Turtingiausias Baltijos šalyse yra verslo grupės „Vilniaus prekyba“ pagrindinis akcininkas Nerijus Numavičius, kurio grynasis turtas, remiantis skirtingų žiniasklaidos priemonių matavimais, yra iki 1,2 mlrd. eurų. Turtingiausias estas, Äripäev duomenimis, yra TransferWise įkūrėjas Kristo Käärmann, valdantis 258 mln. eurų turto. Turtingiausias latvis, Dienas Bizness vertinimu, praėjusiais metais buvo Arnis Riekstiņš, vienas iš IT bendrovės Mikrotīkls savininkų. Jo turtas vertinamas 172 mln. eurų.
Panašūs interesai
Ar žmonės, turintys daug pinigų, turi ir panašius pomėgius? Tyrimai rodo, kad panašumų yra. Pavyzdžiui, beveik 40% jų aktyviai domisi verslo tendencijomis ir ekonomika. Workandmoney.com pažymi, kad dauguma turtingų žmonių yra įmonių savininkai, kurie investuoja daugiau nei tik į savo verslą, todėl jų domėjimasis verslo naujienomis ir ekonomika yra suprantami.
Apklausos duomenimis, labdarai dalį savo lėšų skiria 36,4% HNWI asmenų, kurie prioritetą taip pat skiria sportui, saviugdai, technologinėms naujovėms ir viešajam kalbėjimui, kurį legendinis investuotojas Warrenas Buffetas yra pavadinęs svarbiausiu įgūdžių karjeros kelyje.