Tyrimas: daugelis dirbančiųjų norėtų, kad pensijai kaupti padėtų darbdavys

Didžioji dalis Lietuvos darbuotojų mano, kad darbdavio prisidėjimas prie pensijos kaupimo didina jų prisirišimą prie darbovietės. Tai rodo atlikta reprezentatyvi Lietuvos dirbančiųjų apklausa. Su tuo, kad pensijų kaupimas gali būti patraukli motyvavimo priemonė, sutinka ir personalo specialistai.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos darbuotojų mano, kad darbdavio prisidėjimas prie papildomo kaupimo pensijai išaugintų jų lojalumą bendrovei, rodo šių metų kovo mėnesį UAB „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas, kurio metu apklausta 1.015 skirtingų įmonių darbuotojų.

„Rūpestis savo pajamomis ateityje darosi vis aktualesnis, todėl pensijų kaupimo programa tampa viena patraukliausių papildomų naudų, kurias gali suteikti įmonė. Darbdaviui tai proga sustiprinti ryšius su darbuotoju, parodyti, kad jo finansinis saugumas bendrovei yra svarbus. Atliktas tyrimas be kita ko rodo, kad tuo metu, kai beveik pusė dirbančiųjų nesijaučia ramūs dėl savo pajamų senatvėje, kaupiantys pensijai III pakopoje jaučiasi labiau užtikrinti, nei tie, kurie nekaupia“, – teigia Šarūnas Ruzgys, „Luminor investicijų valdymo“ generalinis direktorius.

Be to, 73 proc. dirbančiųjų planuotų kaupti ir patys, jei darbdavys sutiktų prisidėti prie jų pensijos. Jaunų dirbančiųjų gretose ši dalis dar didesnė, ji siekia 82 proc.

Renkasi didesnę sumą į fondą

Pasak Š. Ruzgio, pensijų kaupimas turi ir finansinės naudos aspektą, kuris aktualus tiek įmonei, tiek pačiam darbuotojui: bendrovei nusprendus paskatinti darbuotoją ir tam išleisti 100 eurų sumą, būtent tokia suma ir bus pervesta į pensijų fondą, kadangi šiuo atveju galioja mokestinė lengvata. Jei pinigai pervedami į darbuotojo sąskaitą, po mokesčių iš 100 eurų, kuriuos išleidžia darbdavys, darbuotojui lieka tik apie 60 eurų.

„Tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė vidutines ir didesnes pajamas gaunančių darbuotojų, taip pat aukštesnės kvalifikacijos specialistų, renkasi didesnę sumą į pensijų fondą, o ne mažesnę į sąskaitą“, – teigia Š. Ruzgys.
Pasak „Luminor investicijų valdymo“ vadovo, šiuo metu apie šią motyvavimo priemonę tiek darbdaviams, tiek darbuotojams vis dar trūksta žinių. Kaip rodo apklausos rezultatai, nemažai darbuotojų vis dar painioja II ir III pensijų pakopas, didelė jų dalis apskritai nežino, kas yra darbdavio prisidėjimas prie papildomo kaupimo pensijai.

„Situacija šalyje turėtų keistis, mat tokia motyvavimo priemonė svetur yra dažnai taikoma – štai Skandinavijoje veikiančiose bendrovėse ji yra viena populiariausių. Reikia tik daugiau informacijos ir laiko, kol tiek darbuotojai, tiek darbdaviai ir Lietuvoje įvertins tokio kaupimo naudą“, – tvirtina p. Ruzgys.

Konkurencinga motyvavimo priemonė padeda išsiskirti

Vis daugiau darbdavių savo darbuotojų atlyginimus papildo įvairiomis papildomomis naudomis. Jos prisideda prie motyvacijos, lojalumo didinimo ir veikia kaip būdas pritraukti naujus darbuotojus.
Kaip teigia Lauryna Girėnienė, tarptautinės žmogiškųjų išteklių valdymo bendrovės „HR Factory“ vadovė, įmonės stebi, ką darbuotojams siūlo jų konkurentės, gerąsias praktikas stengiasi perimti, bet tuo pačiu ir siekia konkurencinėje aplinkoje išsiskirti.

Dėl šios priežasties pensijų kaupimas, kuris dar nėra įgavęs didelio populiarumo, tampa patraukliu ir konkurencingu įrankiu bendrovėms.

„Apie pensijų kaupimą iki šiol nebuvo daug kalbėta, žmonės tuo mažai domėjosi, kol šiemet neįvyko pensijų kaupimo pertvarka. Dabar susidomėjimas išaugo, o tai darbdavys gali išnaudoti savo naudai. Ypač pensijų kaupimas gali būti aktualus mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms tai galėtų būti dar viena galimybė pritraukti kandidatus bei konkuruoti su didesnėmis, daugiau motyvavimo priemonių siūlančiomis bendrovėms“, – mano L. Girėnienė.