Įsibėgėjus pensijų reformai, išaugo ir gyventojų susidomėjimas pensijų fondų rezultatais, kurie yra vienas iš kriterijų, renkantis fondą. Lėšų investavimas sudaro galimybę pensijai sukaupti daugiau, tačiau skirtingų fondų rezultatai skiriasi. Kaip vertinti skelbiamus skaičius ir į ką svarbu atkreipti dėmesį?
Kiekvieno pensijų fondo rezultatus kas ketvirtį savo tinklalapyje skelbia Lietuvos bankas, kuris prižiūri finansų sektoriaus bendroves. Tačiau pateikiama lentelė nėra ypač lengvai perprantama kiekvienam pensijų fondų dalyviui – joje yra bent dešimt stulpelių su skirtingais rodikliais.
„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad skaičių yra per daug, todėl sudėtinga suprasti, kas yra svarbiausia. Pensijų fondų investicinė grąža, kitaip tariant, jų uždarbis dalyviams, atrodytų, turėtų būti pagrindinis dalykas, tačiau šis rodiklis taip pat yra pateikiamas keturiais būdais. Dalyvis turi būti pakankamai „pasikaustęs“, kad tiksliai žinotų, ką parodo grąža, skaičiuojama tiek nuo metų pradžios, tiek per 3, 5 ar 10 metų“, – komentuoja Andrius Adomkus, UAB „Luminor investicijų valdymas“ Pensijų turto valdymo grupės vadovas ir valdybos narys.
Kita problema, pasak jo, yra tai, kad daugelis pensijų fondų dalyvių nežiūri į kitus rodiklius, nors vien uždarbis parodo ne visą paveikslą. Taigi, kaip teisingai vertinti rezultatus?
Ilgo laikotarpio grąža
„Visų pirma, be abejo, reikia žiūrėti, kokia yra fondų grąža, tačiau labiausiai koncentruotis į patį ilgiausią laikotarpį – 10 metų. Pensijų fondai yra ilgalaikis produktas, jų strategijos kuriamos taip, kad atneštų didžiausią naudą po kelių dešimtmečių, todėl investavimo rezultatai irgi geriausiai matosi vertinant ilgą distanciją. Aišku, kai kurie fondai veikia trumpiau, todėl bus galima vertinti tik 3 ar 5 metų vidutinę grąžą, tačiau ją lyginant reikia turėti omenyje, kad toks laikotarpis – ganėtinai trumpas pensijų fondų srityje“, – sako A. Adomkus.
Anot jo, nuo šių metų keisis visi II pakopos pensijų fondai – iki šiol veikusius pakeis gyvenimo ciklo fondai, kurių investavimo strategija pritaikyta pagal dalyvių amžių. Kadangi fondai bus nauji ir neturės savo istorijos, kurį laiką bus sudėtinga objektyviai įvertinti jų rezultatus. Tuo metu III pakopos fondai tęsia veiklą kaip ir anksčiau, todėl jų atveju toliau bus galima pakankamai užtikrintai įvertinti, kaip sekasi skirtingų bendrovių valdomiems fondams.
Riziką parodo svyravimai
Kitas labai svarbus rodiklis – standartinis nuokrypis, kuris atspindi investavimo riziką. Kuo labiau fondo grąža svyruoja, tuo didesnis yra nuokrypis.
„Šis skaičius tiesiog parodo, kaip intensyviai svyravo fondo investicinio vieneto vertė visame 5 metų laikotarpyje. Vertinant fondų grąžą, būtina į jį atkreipti dėmesį. Jei rezultatas labai geras, bet standartinis nuokrypis irgi aukštas, tai rodo, kad uždarbis pasiektas rizikuojant labiau. Didesnė rizika nėra savaime blogas dalykas, tačiau renkantis fondą, ji yra svarbus veiksnys, – aiškina A. Adomkus. – „Didesne rizika pasižyminčios akcijos turi savybę per ilgą laiką viršyti saugesnių investicijų grąžą, bet jei investuojama trumpai, gali neužtekti laiko galimiems neigiamiems vertės svyravimams kompensuoti. Todėl tai, kiek dalyvis gali sau leisti prisiimti rizikos, priklauso nuo to, kiek metų jam lieka iki pensinio amžiaus. Vyresnio amžiaus žmonėms skirtuose fonduose akcijų dalis būna mažesnė.“
Lietuvos bankas taip pat pateikia lyginamųjų indeksų pokyčius. Šie indeksai atspindi fondo investavimo strategiją. Pavyzdžiui, jei fondas numato investuoti pusę turto į išsivysčiusių šalių bendrovių akcijas, 50 proc. lyginamojo indekso sudarys vienas iš pasaulio akcijų indeksų. Pasak A. Adomkaus, fondų uždarbis paprastai nusileidžia lyginamųjų indeksų pokyčiams ir tai normalu.
„Fondų grynąją grąžą mažina visų pirma valdymo mokesčiai, todėl pavyti ir aplenkti lyginamąjį indeksą investicijų valdytojams yra jau nemažas pasiekimas. Be to, realybėje reikia įvertinti ne tik aritmetinius akcijų pokyčius, bet faktą, kad jas reikia įsigyti, parduoti – visa tai turi savo kainą“, – teigia fondų valdytojas.
Ne visi fondai vienodi
Pasak pašnekovo, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į fondų struktūrą. Lietuvos bankas pagal skirtingo tipo investicijų dalis juos priskiria kelioms grupėms – pavyzdžiui, obligacijų, mišraus investavimo ir akcijų. Tačiau kiekviename fonde šios dalys gali būti kitokios.
„Jei fondas daugiau investuoja į akcijas, o ne obligacijas (valstybių skolos vertybinius popierius) rizika yra didesnė. Kita vertus, per ilgą laikotarpį tai sudaro galimybę uždirbti daugiau. Ekonominio pakilimo laikotarpiu labiau į akcijas investuojantys fondai paprastai rodo geresnius rezultatus. Dėl šios priežasties toje pačioje kategorijoje, pavyzdžiui, mišraus investavimo, esantys du fondai, kurių vieno akcijų dalis yra 50 proc., o kito – 70 proc., tikėtina, uždirbs skirtingą grąžą. Svarbu pastebėti, ar lyginami visai analogišką, ar tik panašią strategiją turintys fondai“, – sako A. Adomkus.
Jo teigimu, kai visus II pakopos fondus pakeis gyvenimo ciklo fondai, skirtumai tarp tai pačiai amžiaus grupei pritaikytų fondų taip pat išliks. Tai taip pat turės įtakos fondų rezultatams.
Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!