Indrė Genytė-Pikčienė: Atlyginimų lenktynėse po ilgos pertraukos viešasis sektorius ima viršų

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo 970,3 euro – 9,7 proc. daugiau nei 2017-ųjų tą patį ketvirtį. Per metus bruto darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje padidėjo atitinkamai 12,5 proc. ir 8,3 proc.

Po daugiau nei penkerių metų pertraukos pernai darbo užmokesčio augimas viešajame sektoriuje aplenkė atitinkamą privataus sektoriaus rodiklį. 2018 m. II ketvirtį įvyko lūžis. Atlyginimų augimas privačiame sektoriuje, nors ir išliko spartus, tačiau pastaraisiais ketvirčiais palaipsniui lėtėjo ir nešoko aukščiau dviženklių tempų kartelės. Tuo tarpu, viešojo sektoriaus algų metinis augimas ją viršija jau trečią ketvirtį iš eilės, o metus šis rodiklis baigė rekordiniu nuo prieškrizinių laikų 12,5 proc. šuoliu.

Toks tendencijos apsivertimas džiugina. Ilgą laiką didėjęs atotrūkis tarp viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų kenkė viešojo sektoriaus, kaip darbdavio, patrauklumui tiek dabar bandant pritraukti kvalifikuotų specialistų, tiek kalbant apie ateitį – žemi ir lėčiau nei privačiame sektoriuje augantys atlyginimai atgraso jaunimą nuo pasirinkimo dirbti viešajame sektoriuje. Gilėjant prarajai tarp darbo užmokesčio viešajame ir privačiame sektoriuje pamatinės mokytojų, gydytojų, policijos, ugniagesių ir pan. profesijos nuvertėja, praranda populiarumą, jų nesirenka gabiausi. Tačiau be jų tvari valstybės tiek ekonominė, tiek visuomeninė raida ir vystymasis nėra įmanomi.

Vis tik stebint tokius darbo užmokesčio augimo tempus pernai ir iš valdžios įsipareigojimų bei planų žinant, kad šiemet jie bus ne ką mažesni, darosi neramu. Valdžios finansai ne guminiai, tad kyla natūralus klausimas, ar bus jie pajėgūs tokį tempą palaikyti? Ypač žinant, kokiomis nesėkmėmis virto mėginimai reformuoti viešąjį sektorių ir efektyvinant procesus atrasti vidinių išteklių. Dveji rinkimų metai iš eilės neleidžia tikėtis jokių postūmių viešojo sektoriaus reformų srityje, tai politiškai nepatogu. Be to, ir mokestinių biudžeto pajamų augimas šiemet bus kuklesnis dėl lėtesnės nei pernai ekonominės plėtros.

Tuo tarpu, privačiame sektoriuje atlyginimų augimas išlieka spartus dėl įsisenėjusių darbo rinkos struktūrinių problemų: emigracijos, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, lėtos ir neveiksnios perkvalifikavimo sistemos. Tiesa, imigracijos paūmėjimas šias darbo rinkos įtampas pernai šiek tiek sumažino. Šiemet darbo užmokesčio augimas bus taipogi labai spartus, tačiau darbdaviams atsikvėpti leidžia įgyvendinama mokestinė reforma. Dėl mėnesinės minimalios algos padidinimo poveikio ir šios mokestinės reformos įtakos darbo pajamų augimui, darbdaviai galės kelti atlyginimus kuklesniais tempais.

Mūsų komanda šiemet tikisi 9 proc. darbo užmokesčio prieš mokesčius augimo, tačiau kitąmet atlyginimai turėtų augti vangesniu 5 proc. metiniu augimo tempu.

Indrė Genytė-Pikčienė
Vyriausioji analitikė
Ekonominių tyrimų departamentas | Luminor