Šią vasarą ryškėjant JAV būstų rinkos problemoms,
padidėjo investuotojų ir kreditorių dėmesys kredito rizikai ir imtos griežtinti
skolinimosi sąlygos. Iš pradžių pulta atsisakyti rizikingų produktų.
Baiminantis bankų nuostolių sumažėjo noras skolinti trumpam laikotarpiui, dėl
to trumpo laikotarpio palūkanų normos staigiai pakilo.
Tiesa, pastaruoju metu kapitalo rinkos atsigavo,
o kredito rizikos “premija” (palūkanų normų priedas, viršijantis vyriausybių
obligacijų palūkanų vidurkį, mokamas kreditoriams) sumažėjo. Visgi vasaros
įvykiai artimiausiu metu nebus pamiršti. Kredito rizikos priedai, tikėtina, dar
kurį laiką išliks aukštesniame lygyje nei vasarą.
Šiuo metu akys vėl krypsta nuo finansų rinkų
suirutės prie ūkio problemų. Pagrindinis klausimas – kas atsitiks JAV ūkio
plėtrai, kai vartojimo augimą pristabdys silpnėjanti būsto rinka. Iki šiol
vartojimas buvo pakankamai tvarus ir, atrodo, kad JAV ūkis recesijos išvengs.
Visgi ribojant kreditą ir būsto kainoms toliau krentant, išlieka rizika, kad
vartojimo augimas staigiai lėtės ir galop sukels ūkio nuosmukį (ūkio plėtros
lėtėjimą).
JAV Federalinių rezervų bankas (FED) jau pradėjo
mažinti palūkanų normas tam, kad išvengtų recesijos. Tikėtina, kad tai dar ne
pabaiga, ir FED dar bent du kartus mažins palūkanų normas, o jei reikės – ir
daugiau.
Mažėjančios palūkanų normos mažina dolerio, kaip
investicinės valiutos, patrauklumą. Todėl išlieka rizika, kad dolerio kursas ir
toliau smuks – bent tol, kol JAV ūkio ciklas pasieks dugną.
Lėtėjantis augimas JAV ir silpnesnis doleris daro spaudimą ir euro zonos
ūkio plėtrai. Tiesa, kol kas ūkis čia dar auga kur kas sparčiau nei JAV: tą
skatina vietos paklausa (ypač vartojimo augimo potencialas) ir eksportas į
naftą gaminančias šalis bei greitai besivystančias Azijos ir Rytų Europos
rinkas.
„Šiuo metu mūsų pagrindiniame scenarijuje – lengvas euro zonos plėtros
lėtėjimas. Tai reikštų, kad EURIBOR
palūkanos (tarpbankinių paskolų eurais vidurkis) jau pasiekė savo viršūnę.
Rinkos šiuo metu įskaičiuoja EURIBOR palūkanų normų kritimą, tačiau mes
nesitikime, kad šie lūkesčiai realizuosis. Jei ūkis toliau sparčiai plėsis,
palūkanų normos didės“, - sakė R.Wessmanas.
Baltijos šalių ūkiams – iššūkių laikotarpis
Augimas
Baltijos šalyse pastaraisiais metais buvo skatinamas užsienio paskolų. Tai
negali tęstis neribotai, nes jau pasiektas gana aukštas įsiskolinimo lygis.
Paklausa viršija gamybos pajėgumų didėjimą, o tai spartina infliaciją.
„Taigi, augimas lėtės – o to ženklų jau turime
paskolų bei nekilnojamo turto rinkose. Esminis iššūkis dabar – užtikrinti, kad
sulėtėjimas nesukeltų “kieto nusileidimo”, t.y., staigaus skolinimosi, išlaidų
ir užimtumo mažėjimo. Kitų šalių patirtis – Suomijos, Švedijos paskolų bumas
90-ųjų pradžioje – yra mums priminimas, koks staigus ir gilus gali būti
sulėtėjimas“, - perspėjo Nordea analitikas.
Ūkių augimo lėtėjimas gali paskatinti kalbas apie
devalvaciją. Bet koks valiutos kurso režimo pokytis kol kas yra mažai tikėtinas
ir toks žingsnis tikrai neišspręstų Baltijos šalių problemų, tačiau rizika, kad
Vyriausybės kai kuriose šalyse gali pasiduoti valiutos kurso pakeitimo spaudimui
egzistuoja, ypač jei ekonomikos būklė sparčiai prastės.
Lietuvos ūkis rodo mažiau perkaitimo ženklų nei bet kuri kita Baltijos
šalis, ir todėl staigaus nuosmukio rizika mažesnė. Tačiau ir čia augimo
lėtėjimas neišvengiamas.
Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!