Sutartis reikia skaityti, pasakys jums teisininkai. O kredito sutartis – ypač, papildys asmeninių finansų ekspertai. Tačiau skolindamiesi vartojimo reikmėms Baltijos šalių gyventojai aukščiausiu prioritetu laiko įmokos sumą, o tolesnės sutarties sąlygos – mokėjimų terminai, išankstinis kredito grąžinimas, baudos už sutarties nevykdymą ir kitos – svarbios tik pusei estų, 44% lietuvių ir vienam iš trijų latvių, rodo „Luminor“ užsakymu atlikta vartotojų apklausa.

Paklausti, pagal kokius kriterijus rinktųsi skolintoją, lietuviai pagal savo vardijamus prioritetus panašūs į estus. Abiejų šalių gyventojai trimis pagrindiniais kriterijais skolinantis dažniausiai įvardija mėnesio įmoką, metines palūkanas ir sutarties sąlygas. Kaimynai latviai pagal savo prioritetus skolinantis skiriasi nuo abiejų savo kaimynų – mat didžiausia dalis, arba 41% latvių, renkasi tą kredito davėją, kuris netaiko sutarties sudarymo mokesčio.

O kaip yra Lietuvoje?

Lietuvoje 6 iš 10 apklaustųjų renkantis skolintoją daugiausia dėmesio skiria mėnesio įmokos dydžiui, beveik pusė, arba 49%, prioritetu laiko metinę palūkanų normą, o 44% - likusias sutarties sąlygas. 

„Neretai susiduriame su klientų „nežinojimu“, kada jie turi atlikti kredito įmoką. Suprantame, kad džiaugsmas nauju pirkiniu sukelia geras emocijas, tačiau įsigilinti į sutarties sąlygas svarbu net ir apimtiems pakylėjimo jausmo. Ypač turint galvoje, kad nuolat užmirštant mokėjimo dieną gali suprastėti kliento kredito istorija, kuri labai svarbi tvarkant savo asmeninius finansus” –  sako Regina Ungulaitienė, “Luminor” Nuotolinių pardavimų privatiems klientams vadovė Lietuvoje

Apklausa parodė, kad Lietuvos ir Latvijos gyventojai vartojamąją paskolą dažniau renkasi palyginę įvairių skolintojų pasiūlymus – taip daro trečdalis respondentų Lietuvoje (37%) ir Latvijoje (33%). Tuo tarpu estai paraiškas gauti paskolą dažniausiai teikia bankams, kurių klientai yra – tai nurodė 37% respondentų Estijoje.

Kitas svarbus aspektas lietuviams renkantis vartojimo paskolos pasiūlymą yra ankstesnė patirtis – penktadalis, arba 19% respondentų, pasakė, kad turėję gerą skolinimosi patirtį praeityje greičiausiai naudotųsi to paties paskolų teikėjo paslaugomis.

Skolinasi stambiems pirkiniams

Apklausa atskleidė, kad dažniausiai Baltijos šalių gyventojai skolinasi stambesniems pirkiniams. Taip teigia 43% respondentų Estijoje, panašiai ir Lietuvoje bei daugiau nei trečdalis respondentų Latvijoje (35%). Panašu, kad antras dažniausias paskolos tikslas Lietuvoje ir Estijoje yra naujų idėjų įgyvendinimas (atitinkamai 30% ir 31%), kai 31% latvių skolinasi pritrūkus pinigų nenumatytoms išlaidoms. Šis skaičius yra beveik perpus didesnis Lietuvoje (17%) Estijoje (16%). Taip pat latviai mažiau skolinasi savo idėjoms įgyvendinti – šį paskolos tikslą nurodė 24% apklaustųjų.