Tyrimas: pusė papildomai pensijai kaupiančių gyventojų nežino apie visas jos galimybes

Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų nėra girdėję apie galimybę darbdaviams mokėti įmokas į darbuotojų trečios pakopos pensijų fondus, rodo apklausa. Nors per beveik dvejus metus šis rodiklis pagerėjo, tačiau vis dar tik kas antras jau aktyviai kaupiantis asmuo žino apie šią galimybę. Tai, pasak „Luminor investicijų valdymas“ vadovės Loretos Načajienės, rodo informavimo ir darbdavių aktyvumo spragą.

Remiantis „Luminor“ banko atlikto tyrimo duomenimis, 33 proc. Lietuvos gyventojų niekada nėra girdėję apie kaupimą pensijai darbdavio lėšomis. Kita vertus, 2021 m. balandį atlikto tyrimo metu tokį atsakymo variantą pasirinko 45 proc. Lietuvos apklaustųjų – 13 proc. punktų daugiau nei šiemet.
 
„Mūsų banke, 2022 metais į savo darbuotojų ateitį investavo gerokai daugiau nei 200 įmonių. Preliminariais duomenimis, vidutinė darbdavio įmoka į darbuotojo pensijų fondą per metus 2022-aisiais viršijo 2,5 tūkst. eurų arba 200 eurų per mėnesį“, – komentuoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
 
Tarp niekada negirdėjusių apie galimybę darbdaviui mokėti įmokas į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondą – daugiausia 56 metų amžiaus ir vyresni respondentai (39 proc.), taip pat turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą (43 proc.) bei gaunantys pajamas iki 300 eurų vienam šeimos ūkio nariui (42 proc.).
 
Verta pastebėti, kad pajamų dydis tiesiogiai koreliuoja su žinojimu apie darbdavio įmokas darbuotojo pensijai – kuo daugiau uždirba asmenų grupė, tuo didesnė jų dalis žino apie galimybę mokėti šias įmokas. Kad tvirtai žino apie darbdavio įmokas darbuotojo pensijai pažymėjo 18 proc. mažiausias pajamas gaunančių respondentų ir 47 proc. didžiausias pajamas gaunančių apklaustųjų.
 
„Bent iš dalies tai galima sieti su tuo, kad didesnes pajamas savo darbovietėse uždirbantys gyventojai darbdavių yra motyvuojami ir papildomomis priemonėmis, tarp jų – ir įmokomis į darbuotojų trečios pakopos pensijų fondą. Įstatymais numatyta, kad tokios įmokos gali būti atliekamos tiesiai į darbuotojų asmeninius trečios pakopos pensijų fondus, tačiau bendra įmokų suma per metus negali viršyti 25 proc. metinio atlyginimo“, – pasakoja L. Načajienė. 

Nežino tie, kuriems darbdavio indėlis gali būti aktualiausias

Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad tarp jau savarankiškai trečios pakopos pensijų fonduose kaupiančių gyventojų apie galimybę darbdaviams mokėti įmokas į šiuos fondus žino tik mažiau nei pusė (46 proc.). Pasak ekspertės, tai rodo informavimo apie visas šio investavimo ateičiai būdo spragas.
 
„Matome, kad informuojant gyventojus apie trečios pakopos pensijų fondus ir jų galimybes dar galima nemažai nuveikti. Tai gali būti aktualu ir darbdaviams, nes jie, panašu, turi dar neišnaudotą galimybę paskatinti savo darbuotojus. Ankstesnės mūsų apklausos parodė, kad šalies gyventojai darbdavio pensiją mato kaip galimybę darbdaviui ilgiau išlaikyti darbuotoją toje pačioje organizacijoje, o aktyvesnis darbdavių įsitraukimas į pensijos kaupimą padėtų paskatinti ir pačių gyventojų savarankišką dalyvavimą trečioje pakopoje“, – vardija ekspertė.
 
Pasak L. Načajienės, susipažinti su visomis investavimo ateičiai ypatybėmis gyventojams turėtų būti ypač svarbu, nes vien tik valstybė arba kaupimas antrosios pensijų pakopos fonde neužtikrins stabilios finansinės padėties senatvėje.
 
„Valstybės senatvės pensija užtikrina tik apie 30–40 proc. dabartinio žmogaus atlygio, todėl gyventojai turėtų pagalvoti apie papildomą kaupimą investuojant. Pavyzdžiui, investuodami į antros pakopos pensijų fondą, gyventojai pensijos dalį potencialiai gali pasididinti iki 40–50 proc. atlygio. Tikėtina, kad likusius 30–40 proc. punktų iki rekomenduojamos ribos padėtų užtikrinti investavimas trečioje pakopoje“, – aiškina L. Načajienė. 

* Apklausa buvo atlikta 2022 metų lapkričio 18–29 dienomis Lietuvoje, bendradarbiaujant su agentūra „Spinter Tyrimai“. Apklausos metu buvo apklausta daugiau nei 1 tūkst. 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.