Tyrimas: lietuviai sutinka, kad kaupti senatvei reikia pradėti jaunystėje, bet praktika kitokia

Daugiau nei trečdalis lietuvių mano, kad pradėti kaupti pensijai reikia jaunystėje, atskleidžia reprezentatyvi „Luminor“ banko atlikta visų trijų Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tačiau realūs banko turimi skaičiai rodo ką kitą – dauguma žmonių savo pasirengimą pensijai pradeda vyresniame amžiuje, taip apsunkindami sąlygas užsitikrinti sau orią ir finansiškai stabilią senatvę.

Dauguma (37 proc.) tyrime dalyvavusių lietuvių teigė, kad norint užsitikrinti finansinį stabilumą pensijoje, pradėti taupyti reikėtų sulaukus 18–24 metų. Šiek tiek mažiau – 30 proc. – apklaustųjų sutiko, kad tinkamiausias metas tam ruoštis yra būnant 25–34 metų. Vos 18 proc. respondentų mano, kad kaupimu pensijai reikėtų susirūpinti tik pasiekus 35–44 metų amžiaus ribą, o likusieji – kad tinkamiausias metas sulaukus 45–65 metų.
 
„Kita vertus, „Luminor“ duomenys rodo, kad asmenų, pradėjusių kaupimą banko trečios pakopos pensijų fonduose, amžiaus vidurkis yra 43 metai. O žiūrint tik į 2021 m. statistiką matome, kad situacija dar prastesnė – šiemet vidutinis pradėjusiųjų kaupti amžius yra 48 metai. Tai rodo, kad nors dauguma apklaustų mano, kad papildomai kaupti pensijai reikėtų pradėti jaunystėje, reali praktika kol kas yra kitokia“, – sako Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
 
Ekspertė teigia, kad kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas, todėl pradėti kaupti rekomenduojama kuo anksčiau – taip taupymui galima skirti mažesnę savo pajamų dalį ir vis tiek iki senatvės surinkti norimą pinigų sumą.
 
„Jei iki pensinio amžiaus liko nebedaug, pradėti kaupti taip pat nėra vėlu, tačiau tai pačiai sumai surinkti reikės kas mėnesį skirti daugiau lėšų. Pavyzdžiui, jei jaunystėje užteks 30–50 eurų siekiančių kasmėnesinių įmokų, tai vėlesniame amžiuje ši suma gali išaugti ir iki 100 ar daugiau eurų“, – pasakoja L. Načajienė.
 
Rezultatai panašūs visose šalyse
 
Remiantis apklausos rezultatais, visų trijų Baltijos šalių gyventojų nuomonės sutampa – 18–24 metai yra tinkamiausias amžius pradėti kaupti senatvei. Su tuo sutinka 37 proc. latvių ir net 43 proc. estų.
 
Apklausa taip pat atskleidė, kad su šiuo teiginiu daugiausia sutinka 18–29 metų jaunuoliai (39 proc.), o rečiausiai – 60–74 metų (29 proc.) respondentai. Tuo metu vyresni nei 60 metų ar beveik pensinio amžiaus sulaukę Baltijos šalių gyventojai teigia, kad tinkamiausias amžius pradėti rūpintis saugia senatve yra nuo 25 iki 34 metų amžiaus. Taip teigia 34 proc. visų šios amžiaus grupės respondentų. Vos 6 proc. apklaustųjų mano, kad apie papildomą kaupimą senatvei iki 55 metų apskritai nereikėtų galvoti.
 
Nors vyrų ir moterų nuomonės apie tai, kada yra tinkamiausias metas pradėti savarankiškai kaupti pensijai sutampa, „Luminor“ apklausos rezultatai atskleidė, kad rečiausiai trečios pakopos pensijų fondais naudojasi 18–29 metų amžiaus sulaukusios moterys (vos 6 proc.).
 
Prognozės skiriasi priklausomai nuo asmens įsitraukimo į kaupimą

„Luminor investicijų valdymo“ vadovė pažymi, kad norint išėjus į pensiją jaustis patogiai, reikėtų užsitikrinti 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų siekiančią pensiją. Tačiau jeigu santykis tarp pajamų ir vidutinės pensijos ateityje išliks toks pat kaip dabar, tuomet ateityje pirmosios pakopos pensija sudarys tik apie 30–40 proc. dabartinių šalies gyventojo pajamų dydžio.

„Kaupiant antros pakopos pensijų fonde, tikėtina, kad ši suma gali padidėti iki 40–50 proc. prieš tai buvusių pajamų. Likusią dalį iki rekomenduojamo pensijos dydžio potencialiai gali užtikrinti taupymas trečioje pakopoje. Kaupiant pensijų fonduose visada reikia atsižvelgti į investavimo riziką, nes investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi“,

– sako L. Načajienė.

„Luminor“ banko Baltijos šalių gyventojų apklausa buvo atlikta 2021 m. lapkričio mėnesį bendradarbiaujant su rinkos tyrimų bendrove „Norstat“, apklausoje dalyvavo tūkstantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos 18–74 m. amžiaus gyventojų.