Sukčiai romantikai, partneriai, investuotojai, altruistai, saugumo ekspertai: kaip atpažinti ir ko imtis

Sukčiai pirmąjį šių metų pusmetį dirbo be atostogų – „Luminor“ banko duomenimis, per šį laikotarpį pagrindiniai sukčiavimo tipai išliko tie patys, tačiau klientų nuostoliai dėl jų veiklos padidėjo beveik 200 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Didžiausią „sėkmingų“ sukčiavimo atvejų dalį sudarė susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas (37 proc.), investicinis sukčiavimas (23 proc.), sukčiavimai parduodant neegzistuojančias prekes (28 proc.). Santykinai didelę dalį užėmė sėkmingos romantinio sukčiavimo istorijos – bemaž 10 procentų.

„Susiduriantiems su sukčiais žmonėms atrodo, kad jiems rašo ar skambina puikiai pasirengę profesionalai, kurie apie savo aukas žino viską. Ir taip, ir ne. Tiesa, kad sukčiai daug treniruojasi ir tobulina savo schemas, tačiau pagrindinis jų pranašumas yra ne kažkokios specifinės žinios, bet netikėtumas ir sutrikdymas. Pavojus, kad sutriksite ir paklusite sukčiams išliks visuomet, tačiau turėtumėte žinoti, kad sukčiai paprastai pasakoja tas pačias istorijas ir jei jas atpažinsite, sukčiai praras bet kokį pranašumą“, – sako banko sukčiavimo prevencijos ekspertas Linas Sadeckas.

L. Sadeckas išgrynino keletą tipiškų sukčiavimo schemų, kurios gali skirtis detalėmis, tačiau jų principai išlieka nepakitę ir atpažįstami. 

Sukčiai-romantikai 
Pavojingi emocingiems, į nuotykius linkusiems žmonėms, mėgstantiems James‘o Bondo filmus. Šioje schemoje svarbiausia – gera istorija. 

Paprastai yra susipažįstama internetinių pažinčių svetainėse ar gerai žinomose socialinių platformose su užsienyje „dirbančiais“ asmenimis. Pavyzdžiui, sukčiai prisistato neva esantys ypatingos svarbos Jungtinių Tautų gydytojai, dirbantys Sirijoje, mechanikai, dirbantys naftos platformose ypatingose misijose Šiaurės jūroje. Vienu ar kitu atveju istorija plėtojama tol, kol paprašoma apmokėti „sužadėtinio“ atvykimo į Lietuvą išlaidas ar apmokėti išlaidas už incidentus, įvykusius slaptose misijose (pavyzdžiui, sprogsta naftos platforma). Nors visuomet prisistatoma milijonieriais, motyvuojama tuo, jog kol asmuo yra slaptoje misijoje, jis negali pasiekti savo turtų, kuriais nedelsiant bus pasidalinta atvykus į Lietuvą.

Sukčiai-partneriai 
Pavojingi verslininkams, mėgstantiems ilgalaikes partnerystes ir pro pirštus žiūrintiems į formalumus. 

Ilgalaikis dviejų partnerių bendradarbiavimas paprastai plėtojamas pasitikėjimo pagrindu, netikrinant ir nepasitikrinant, net jei kažkas netikėtai pasikeičia. Ganėtinai sofistikuota schema, tačiau ji labai pavojinga, nes viskas vyksta pamažu – sukčiai pirmiausia suranda „miegančius” partnerius ir  paslapčia įsitraukia į jų susirašinėjimą. Kai ateina laikas apmokėti už prekes, paslaugas, sukčiai pakeičia sąskaitoje-faktūroje esantį sąskaitos numerį, pranešdami, kad pasikeitė pagrindinis bankas.

Pasitikėjimas toks stiprus, jog verslininkai kitais kanalais informacijos paprastai netikrina. Po kelių savaičių paslaugų teikėjas, negavęs pinigų, kreipiasi į partnerį, o pastarasis kreipiasi į banką, manydamas, jog problema slypi kitur. Dažniausiai pinigai jau būna pervesti į sukčių bendrininkams priklausančią sąskaitą, iš kurios jie žaibiškai pervedami į svetimose jurisdikcijose esančias mokėjimų platformas.  

Sukčiai-investuotojai 
Pavojingi mėgstantiems riziką ir manantiems, kad investavimas yra kaip loterija – niekada nežinai, kur slypi tavo sėkmė, todėl ji gali slypėti bet kur. 

Jeigu prie jūsų gatvėje prieitų žmogus, prisistatantis investicijų brokeriu ir paprašytų duoti 500 eurų grynaisiais, kuriuos jis netrukus padvigubins ir grąžins jums? Greičiausiai neduotumėte. Situacija keičiasi, jei panaši schema naudojama virtualioje erdvėje, kurioje apstu visiškai legaliai veikiančių investavimo platformų.  

Investiciniai sukčiai dažnu atveju įtikina klientus įdiegti papildomas programas į jų kompiuterius, tose programose esą galima stebėti savo investicijas ir džiaugtis augimo grafiku (paprastai taip ir būna, tačiau tai tėra gražus vaizdas ekrane). Tų programų tikslas – kitas. Jomis perimamas  kompiuterio valdymas, konfidencialūs kliento duomenys, prisijungimai bei kita jautri informacija. Neretai klientai praneša bankui apie tai, jog pokalbio metu su investiciniu sukčiumi įdiegė programą ir vėliau pastebėjo, jog sąskaitoje nebeliko lėšų.

Sukčiai-altruistai 
Pavojingi mėgstantiems akcijas prekybos centruose ir manantiems, kad jie tai jau tikrai  žino, kiek iš tiesų turėtų kainuoti prekės. 

L. Sadeckas sako, kad tai šiuo metu dažniausiai naudojama schema. Įprasta situacija, kuomet klientai susigundo internete parduodamais gerokai pigesniais nei rinkos kaina daiktais. Pavyzdžiui, automobilis parduodamas 20 procentų žemesne kaina nei rinkoje įprasta. Klientai susivilioję pasiūlymu bei sukčių įtikinti, perveda avansą ar visą sumą, siekdami rezervuoti automobilį, tačiau tokių asmenų, kurie avansą pervedė už tą pačią prekę jau yra 5 ar 10, o nuotraukos yra tiesiog pavogtos iš internetinių užsienio portalų. Nereikia nė sakyti, kad nė vienas klientas prekės negauna. 

Įdomu, kad karantino metu, kai sporto klubai buvo uždaryti, o žmonės ieškojo būdų sportuoti namie, smarkiai padaugėjo sukčių skelbimų, kuriuose buvo siūloma labai pigiai įsigyti elipsinių treniruoklių, bėgimo takelių ir kitokios brangios įrangos.  

Sukčiai-saugumo ekspertai 
Pavojingi visiems, kurie pamiršta, kad joks Lietuvoje veikiantis bankas telefonu neprašo ir neprašys atskleisti jūsų asmeninės informacijos. Jūsų bankas taip pat neprisistatys tiesiog „Larisa“ ir nekalbės su jumis rusiškai. 

Itin suaktyvėjusi antroje šių metų pusėje ir šiuo metu sparčiausiai auganti sukčiavimo banga yra telefoniniai sukčiai, pastaruoju metu skambinantys naudojant Lietuvai būdingas numerių kombinacijas. Tokių atvejų augimas siekia šimtus procentų. 

Sukčius paprastai prisistato banko saugumo ekspertu, dažniausiai kalba rusiškai. Praneša apie sustabdytą įtartiną pavedimą iš vieno ar kito banko. Neretai skambučio sulaukęs žmogus sutrinka ir pateikia sukčiams savo duomenis, net jei „pavedimas“ vykdomas iš to banko, kuriame sąskaitos asmuo neturi. Paprastai kalbama apie palyginti nedideles sumas, todėl sukčiai pataiko į daugumos bankų klientų galimybių ribas.

Ką daryti? 
„Nepaisant to, nuo kurios sukčiavimo schemos klientai nukentėjo bei kokio dydžio nuostolius patyrė, visuomet prevenciškai raginame imtis veiksmų. Šiuo atveju laikas yra labai svarbus, todėl papildomas net 5 minučių delsimas gali kainuoti ilgą teisinį procesą, kurio sėkmė nėra šimtaprocentinė. Jei visgi nutiko taip, jog praradote lėšų dėl galimo sukčiavimo, rekomenduojame nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas bei informuoti banką, kuris imsis atitinkamų veiksmų, siekdamas sugrąžinti prarastas lėšas ar užkirsti kelią, jog atskleisti kliento duomenys būtų pakeisti naujais“, - pažymėjo L. Sadeckas.  

Pasak jo, šiandien aktualiausia – kaip reaguoti, jei skambina tariamas saugumo ekspertas. Ekspertai pataria nepasimesti ir užduoti kontrolinius klausimus apie save, nes banko darbuotojas turi juos žinoti. Negalėdamas į juos atsakyti, sukčius bandys išsisukinėti, motyvuodamas tuo, jog neseniai dirba ir neturi visos informacijos, arba staiga užbaigs pokalbį. Bet kokiu atveju netikėkite viskuo, ką jums sako nepažįstamas asmuo telefonu, nepriklausomai nuo to, kuo jis prisistatytų.

Ir nieku gyvu negalima atskleisti asmeninės informacijos apie prisijungimus prie internetinės bankininkystės, mokėjimo kortelės ar „Smart-ID“ paskyros. Bankas tokios informacijos niekuomet neprašo.
 
Jeigu kilo įtarimas, kad jūsų internetinės bankininkystės prisijungimai ar kita jautri, su banko sąskaita susijusi informacija, galėjo būti pavogti, būtina nedelsiant informuoti banką skambinant  banko klientų aptarnavimo numeriu.