Smulkus ir vidutinis verslas šiuos metus dar vertina pozityviai, prognozės – su daugiau kintamųjų
2022-10-13
Beveik 40 proc. smulkių ir vidutinių Baltijos šalių įmonių vadovų šių metų verslo rezultatus vertina pozityviai, dar 36 proc. situaciją vertina neutraliai, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Pozityviausiai nusiteikę lietuviai (41 proc.), santūriausi – latviai (36 proc.).
„Apklausos duomenys rodo, kad šie metai smulkioms ir vidutinėms įmonėms dar nebuvo prasti, kol kas veiklos rezultatus jie patys vertina pakankamai optimistiškai. Tačiau prognozės kitiems metams jau nėra tokios pozityvios ir tai rodo nemažą verslo nerimą dėl augančios infliacijos ir energijos kainų“, - sako „Luminor“ banko verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.
Rugsėjo pabaigoje atlikta apklausa rodo, kad smulkusis verslas šiemet plėtros jau neplanuoja. Taip į klausimą apie plėtros planus atsakė daugiau kaip 61 proc. apklaustųjų. Estai buvo nusiteikę atsargiausiai – plėtros šiemet neplanavo net 67 proc., lietuviai buvo nusiteikę labiau optimistiškai – plėtros planų nurodę neturintys 55 proc. apklaustųjų.
Paklausti apie plėtros stabdymo priežastis verslininkai nurodė didėjančią infliaciją, energijos kainas, karą Ukrainoje ir COVID‑19 pandemiją.
„Pasaulyje vykstantys procesai diktuoja sąlygas ne tik Baltijos šalių verslui. Prognozės visame pasaulyje nėra optimistinės, tad natūralu, kad mūsų šalių verslininkai pasirinko laukimo ir išgyvenimo strategiją, neplanuoja investicijų ir plėtros, atsargiai vertina savo galimybes ir didelio proveržio artimiausiu metu neplanuoja”, - sako V. Žegužauskas.
Smulkiųjų ir vidutinių įmonių vadovai taip pat nurodo, kad karas Ukrainoje didesnio poveikio jų vystomam verslui nepadarė. Beveik 39 proc. apklaustųjų reikšmingesnio poveikio nepajuto. Didesni optimistai šiuo klausimu yra estai ir latviai (44 ir 43 proc.), lietuviai nusiteikę nuosaikiau – poveikio nepajuto 29 proc. verslininkų.
Neigiamas karo veiksmų pasekmes mūsų šalyje jaučia 39 proc. smulkių ir vidutinių įmonių atstovų, estai ir latviai mato mažesnį neigiamą poveikį (31 ir 34 proc.).