Pirkėjai internete susiduria su parduotuvėmis‑šmėklomis: pasakė, kaip jas atpažinti ir ko vengti

Internetinė prekyba išlieka vienu populiariausių apsipirkimo būdų, tačiau kartu daugėja ir atvejų, kai pirkėjai susiduria su nesąžiningomis arba visiškai fiktyviomis el. parduotuvėmis. Vis dažniau viešumoje pasirodo istorijų apie „šmėklų“ parduotuves, kurios reklamuoja prekes socialiniuose tinkluose, priima apmokėjimus, bet nei produktų, nei atsakymo pirkėjai taip ir nesulaukia. Tokie atvejai kelia ne tik vartotojų nepasitikėjimą, bet ir reputacijos rizikas visai elektroninės prekybos rinkai. Plačiau pasakoja „Luminor“ banko elektroninės prekybos skyriaus vadovas Justas Daujotas.

Pastaruoju metu vis daugiau prekybininkų pereina prie vadinamojo „dropshipping“ modelio – kai prekės klientui siunčiamos tiesiai iš gamintojo ar tiekėjo, o pats pardavėjas sandėlio neturi. Tokia schema leidžia sparčiai pradėti verslą su minimaliais kaštais, tačiau pristatymo terminai tampa ilgesni, o kokybės ir komunikacijos grandinė tarp kliento ir galutinio tiekėjo dažnai būna nutolusi.

„Dalis el. parduotuvių yra orientuotos į trumpalaikę grąžą, o ne ilgalaikį verslo kūrimą. Tokie verslai kartais vengia atsakomybės, negrąžina pinigų ar net naudoja svetimus įmonių duomenis fiktyvioms veikloms. Visa tai mažina vartotojų pasitikėjimą internetinėmis platformomis“, – sako J. Daujotas.

Neatitinka reikalavimų

Prekybininkams, norintiems naudotis atsiskaitymo paslaugomis, Lietuvoje keliami aiškūs ir griežti reikalavimai. Pavyzdžiui, „MakeCommerce“ mokėjimo sprendimų elektroninėms parduotuvėms tiekėja („Maksekeskus AS“ yra „Luminor“ grupės įmonė) kasmet atsisako dirbti su maždaug 3 proc. prekybininkų, nes šie neatitinka skaidrumo, kokybės, pinigų plovimo prevencijos ar kitų teisinių reikalavimų.

„Tokia prevencinė atranka užtikrina, kad paslaugos būtų teikiamos tik patikimiems prekybininkams. Tai reiškia, kad klientai, atsiskaitantys per šias sistemas, gali jaustis saugiau – jų mokėjimai nukeliauja tik patikrintiems verslams, kurių veikla atitinka visus reguliacinius standartus“, – pažymi J. Daujotas.

Eksperto teigimu, svarbu ne tik tai, kas leidžiama, bet ir tai, kas sustabdoma. Rizikų vertinimas atliekamas dar prieš pradedant teikti paslaugas – tai leidžia užkirsti kelią pažeidimams anksčiau, nei jie paveikia pirkėjus ar pažeidžia rinkos taisykles.

Pirkėjai turėtų būti atsargesni

Nors didžiausia atsakomybė tenka verslui, sąmoningumo ir atsargumo vis dar trūksta ir iš pirkėjų pusės. Norint išvengti nepatikimų el. parduotuvių, rekomenduojama pasidomėti, kas valdo svetainę, ar ji turi oficialų juridinį asmenį, ar pateikiami kontaktai, grąžinimo taisyklės, ar matomi realūs atsiliepimai. Dažnai matoma reklama socialiniuose tinkluose dar nereiškia, kad verslas yra patikimas, pažymi ekspertas.

„Net jei prekių kainos atrodo viliojančiai, verta skirti minutę įsitikinti, kad parduotuvė yra legali ir tikra. Pirkėjai turėtų atkreipti dėmesį, kokiu būdu parduotuvėje priimami mokėjimai – saugiausia, kai atsiskaitymai vyksta per bankų integruotas sistemas arba oficialius mokėjimo partnerius. Jei siūlomas tik mokėjimas kortele neaiškioje platformoje, tai jau signalas susimąstyti“, – teigia J. Daujotas.

Nors šešėlinės el. parduotuvės nėra naujiena, jų veikimo mastas auga – ypač per aktyviausius sezono laikotarpius ar reklamos kampanijas. Ekspertas pabrėžia, kad verslų atsakomybė už savo reputaciją prasideda nuo skaidrumo, o pirkėjų saugumas – nuo informacijos tikrinimo. Tik taip galima išlaikyti patikimą ir augančią e. prekybos aplinką.

Daugiau informacijos: Šarūnas Kubilius