Pensijos kaupimas dirbantiems savarankiškai: kaip pasirūpinti finansiškai saugia senatve

Gajus mitas, kad pagal darbo sutartį dirbantiems žmonėms yra paprasčiau užsitikrinti finansiškai stabilią senatvę nei dirbantiems savarankiškai. Tačiau ekspertai tikina, kad išėjus į pensiją saugiai jaustis gali ir tie, kurie dirba sau – tereikia dar darbingame amžiuje neužmiršti kelių reikšmingų veiksnių. Ką apie pensijų kaupimą reikėtų žinoti savarankiškai dirbantiems asmenims, pasakoja Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Virš 150 tūkst. žmonių Lietuvoje pajamas gauna dirbdami savarankiškai, rodo naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys. Į šią kategoriją patenka ne tik su individualios veiklos pažyma ar verslo liudijimu dirbantys asmenys, bet ir mažųjų bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai ar šeimynos dalyviai. Nors šioms grupėms priklausantys žmonės kaupia pirmoje pakopoje, dažnu atveju nestabilios jų pajamos gali lemti žymiai mažesnę pensiją.
 
Sudėtingiau užsitikrinti minimalų stažą
 
Pirmoje pensijų pakopoje kaupia visi žmonės, „Sodrai“ mokantys Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas – tarp jų ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurie VSD įmokas privalo sumokėti patys.
 
„Svarbu tai, kad pirmoje pakopoje gaunama pensija pirmiausia priklauso nuo darbo stažo. Norint sukaupti vienerių metų stažą, per metus reikia sumokėti socialinio draudimo įmokų už ne mažesnes nei 12 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) siekiančias pajamas. Sumokėjus mažiau, pilnas metų stažas yra neįgyjamas, o tai gali neigiamai atsiliepti senatvėje“, – sako L. Načajienė.
 
Praėjusių metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, apie 80 tūkst. dirbančių savarankiškai asmenų mokamos įmokos „Sodrai“ yra mažesnės nei nuo MMA. Kitaip nei dirbančių pagal darbo sutartį, savarankiškai dirbančių žmonių nesaugo vadinamosios mokestinės „grindys“, galiojančios tik samdomiems darbuotojams.
 
„Jei įdarbintas asmuo uždirba mažesnę algą nei MMA, darbdavys už jį vis tiek sumoka tiek mokesčių, tarsi jis uždirbtų pilną MMA. Tai reiškia, kad jam užtikrinamos didesnės socialinio draudimo išmokos, o per metus jis įgauna pilnų metų darbo stažą. Tačiau laisvai samdomiems žmonėms šios „Sodros“ „grindys“ netaikomos“, – teigia „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
 
Pensijos dydžiui įtakos turi ir apskaitos taškai
 
Pensiją pirmoje pakopoje taip pat lemia ir apskaitos vienetai, dar vadinami pensijų taškais. Vienas vienetas yra įgyjamas per metus sumokėjus VSD įmokų, siekiančių daugiau kaip 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
 
„Jeigu VSD mokesčių sumokama mažiau, žmogui priskiriamas nepilnas apskaitos vienetas. Sulaukus pensinio amžiaus, pensijos dydis priklausys nuo sukauptų taškų skaičiaus ir jų vertės tais metais, kai gyventojas išeis į pensiją. Todėl norint, kad pensija senatvėje atitiktų bent minimalius lūkesčius, svarbu stebėti, ar per metus sumokamų mokesčių užtenka sukaupti tiek pilnam darbo stažui, tiek sekti, kiek apskaitos vienetų yra surenkama“, – akcentuoja L. Načajienė.
 
Esminis patarimas – skaidriai deklaruoti pajamas
 
Anot „Luminor investicijų valdymas“ vadovės, dėl šių priežasčių savarankiškai dirbantiems asmenims visų pirma būtina sąžiningai deklaruoti visas pajamas ir mokėti reikiamo dydžio VSD įmokas.
 
„Gyventojai vis dar neretai galvoja, kad dirbdami šešėlyje jie „išloš“ ir turės daugiau pinigų, kuriuos galės išleisti šiandien. Tačiau svarbu suprasti, kad mokesčių slėpimas yra ne tik nusikaltimas – tikėtina, kad mokesčių vengiantys asmenys nebus sukaupę pakankamai stažo ir taškų, todėl jų pirmos pakopos pensijos bus itin mažos arba šie žmonės į ją nepretenduos išvis“, – sako L. Načajienė.
 
Gali taupyti ir kitose pakopose
 
Norėdami senatvėje gauti didesnę pensiją, savarankiškai dirbantys žmonės taip pat gali investuoti papildomai antros ir trečios pakopos pensijų fonduose.
 
Antroje pensijų pakopoje įmokos į fondą yra skaičiuojamos nuo asmens atlyginimo arba pajamų. Kaupiant maksimaliai, jos sudaro 3 proc. nuo žmogaus uždirbamų pinigų. Skatindama kaupimą antroje pakopoje, dar 1,5 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo prideda ir valstybė.
 
„Įmokas į antros pakopos pensijų fondus laisvai samdomi asmenys taip pat turi atlikti patys. Mokėdami mokesčius, individualiai dirbantieji paprasčiausiai turi pasirinkti didesnį mokesčių tarifą nuo sumos, nuo kurios jie moka VSD įmokas. Šiuo metu gyventojai gali pridėti 2,7 proc. arba 3 proc. nuo minėtų įmokų“, – teigia „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
 
Kaupimas trečioje pakopoje – lanksčiausias taupymo būdas
 
Trečioje pakopoje nuspręsiantys investuoti savarankiškai dirbantys asmenys gali kiekvienais metais pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. GPM nuo įmokų, sumokėtų į fondą. Maksimali suma, kurią galima susigrąžinti, gali siekti 300 eurų.
 
Dirbantieji savarankiškai taip pat turėtų žinoti, kad lengvata gali pasinaudoti tik nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurių pajamos yra apmokestinamos 15 proc., 20 proc. arba 27 proc. GPM tarifu. Gaunantiems vien neapmokestinamas pajamas ar pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą, GPM lengvata negalioja.
 
Investavimą trečioje pakopoje, prireikus, galima nutraukti, o pinigus atsiimti ir nesulaukus pensinio amžiaus. Tiesa, atsiimant pinigus prieš nustatytą terminą ir pasinaudojus GPM lengvata, ją reikės grąžinti.
 
„Trečia pakopa yra patrauklus kaupimo savarankiškai dirbantiems variantas ir dėl lankstaus įmokų grafiko, nes jų dydis ir dažnis visiškai priklauso tik nuo investuojančio žmogaus. Visgi taupant trečios pakopos pensijų fonduose tai reikėtų daryti atsakingai, atsižvelgiant į investavimo riziką, nes investicijų vertė gali tiek kilti, tiek kristi“, – aiškina L. Načajienė.