Pagrindinė kliūtis įsigyti būstą – nepakankamos gyventojų pajamos ir santaupos

Pasak Baltijos šalių gyventojų, didžiausia kliūtis įsigyti nuosavą būstą yra nepakankamos pajamos arba per mažos santaupos, rodo „Luminor“ banko atlikta apklausa. Beveik pusė Lietuvoje (44 proc.) ir Estijoje (42 proc.) apklaustų gyventojų neturi pakankamai lėšų pradiniam paskolos įnašui, o 41 proc. Latvijoje apklaustų respondentų teigia neuždirbantys pakankamai pajamų.

Paklausti, kiek laiko jiems užtruko susitaupyti pradiniam būsto paskolos įnašui, maždaug penktadalis respondentų nurodė, kad tam jiems prireikė 2-3 metų. Daugiau nei 5 metus reikiamą sumą taupė apie 22 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių, 15 proc. latvių ir 12 proc. estų. Pakankamai santaupų pradiniam būsto paskolos įnašui iškart turėjo 33 proc. Lietuvoje, 34 proc. Latvijoje ir 45 proc. Estijoje apklaustų gyventojų.

„Dažniausiai pakankamai santaupų pradiniam būsto paskolos įnašui neturi jaunesni, 25-34 metų gyventojai. Jauni žmonės dar tik pradeda įsitvirtinti darbo rinkoje, jų pajamos yra mažesnės, todėl ir taupyti reikia ilgiau. Tai natūralus ciklas – jauni žmonės nuo nuomojamo būsto palaipsniui pereina prie nuosavo, nedidelio ploto, senesnės statybos buto. Brandesnio amžiaus gyventojai jau būna sukaupę daugiau santaupų, kuria šeimas ir ieško būdų, kaip įsigyti erdvesnį butą ar nuosavą namą“, - sakė „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys.

Trečia dažniausia priežastis, kodėl gyventojai vengia įsigyti nuosavą būstą – nežinomybė dėl ateities. Dėl to, kaip ekonomika ir kiti pasauliniai įvykiai gali paveikti jų finansinę situaciją nerimauja apie 25 proc. Latvijoje, 22 proc. Lietuvoje ir 17 proc. Estijoje apklaustų gyventojų.

Nuomojamas būstas asocijuojasi su nestabilumu

„Luminor“ apklausa parodė, kad didžiausią pajamų dalį būsto nuomai skiria lietuviai, o mažiausią - estai. Dauguma Lietuvoje apklaustų gyventojų, kurie nuomojasi gyvenamąją vietą, mokesčiui už ją skiria apie 21-30 proc. mėnesinių namų ūkio pajamų. Latviai būsto nuomai per mėnesį skiria apie 11–20 proc., estai - mažiau nei 10 proc. mėnesinių pajamų.

Tuo tarpu būsto paskolos mėnesio įmokai mokėti didžiausią dalį pajamų skiria estai, o mažiausią – lietuviai. Apie 11-20 proc. mėnesinių pajamų būsto paskolai mokėti skiria 28 proc. Estijoje ir 21 proc. Latvijoje apklaustų gyventojų. Penktadalis lietuvių būsto paskolos įmokai skiria mažiau nei 10 proc. mėnesinių pajamų.

Maždaug pusė Baltijos šalių respondentų pripažįsta, kad pagrindinis neigiamas būsto nuomos aspektas yra nestabilumas dėl nuomos mokesčio (54 proc.) ir nuomos laikotarpio (52 proc.) pokyčių. Respondentai Latvijoje ir Lietuvoje yra susirūpinę, jog nuomotojas gali bet kada nutraukti sutartį arba padidinti nuomos mokestį, o Estijos gyventojai – kad nuomos mokestis gali bet kada padidėti ir ilgainiui būsto nuoma bus brangesnis pasirinkimas, nei nuosavo būsto įsigijimas.

„Luminor“ banko apklausa atlikta šių metų rugsėjį bendradarbiaujant su rinkos tyrimų bendrove „Norstat“, jos metu apklausta daugiau nei 1 tūkst. 25-55 metų amžiaus gyventojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.