Luminor perspėja: sukčiai internete pelnosi iš koronaviruso

Visame pasaulyje, įskaitant ir Baltijos šalis, jaučiamas telefono ir interneto sukčių suaktyvėjimas. Prisidengdami naujienomis apie koronavirusą, sukčiai kuria netikras svetaines, siunčia el. laiškus bei bando išvilioti pinigus iš nieko neįtariančių žmonių.

„Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos ekspertas Linas Sadeckas paaiškina, kad ekstremalios situacijos yra laikas, kai sukčiai suaktyvėja ir bando išnaudoti žmonių domėjimąsi koronavirusu savo tikslams. „Padaugėjo skambučių, kai, prisidengiant koronaviruso tematika, iš žmonių įvairiais būdais bandoma išvilioti kortelių ir prisijungimo prie banko internete duomenis. Patariame žmonėms būti labai dėmesingiems ir sulaukus panašių skambučių pranešti policijai arba nutraukti pokalbį“.
 
Banko ekspertas pataria būti atidiems lankantis svetainėse, kuriose rašoma apie koronavirusą ir sulaukus įtartinų laiškų apie koronavirusą. Interneto sukčiai naudojasi neeiline padėtimi, todėl kiekvieną laišką ir puslapį reikia atidžiai patikrinti, kad jis nebūtų sukčiavimo auka.

„Nuo sukčių nukentėjusių žmonių patirtis rodo, kad turėtumėte įtarinėti bet kokias užklausas, kuriose prašoma atnaujinti, įvesti ar patikrinti jūsų duomenis. Būkite atidūs net ir tokiu atveju, jeigu atrodo, kad užklausa gauta iš patikimo šaltinio. Be to, patartina atidaryti tik tokius tinklalapius ir laiškuose prisegamus failus tik tuo atveju, jei esate visiškai įsitikinę, kad siuntėjas yra tas, kuo jis pristato. Jei reikia, visada galite paskambinti į tam tikrą įmonę, kad sužinotumėte, ar ji tikrai siuntė jums laišką, ar ne“, – teigia L.Sadeckas.

Banko atstovai primena, kad vien telefonu ar el. paštu pateiktas prašymas pateikti prisijungimo prie interneto banko duomenis yra pirmasis sukčiavimo požymis. Bankas primena, kad atskleisti prisijungimo duomenų nevalia. Sulaukus skambučių ar laiškų, kuriuose prašoma atskleisti jautrius duomenis, rekomenduojame pranešti ir savo šeimos nariams, nes jie irgi gali tapti kitais sukčių taikiniais.