Investicinis sukčiavimas yra tas sukčiavimo būdas, dėl kurio gyventojai praranda daugiausiai pinigų. Dažniausiai aukos susigundo žadama didžiule investicine grąža ir nepagaili nemažų sumų – vidutiniškai per vieną tokio sukčiavimo atvejį prarandama beveik 11 tūkst. eurų. „Luminor“ banko ekspertas pataria, kaip atpažinti investicinius sukčius ir išvengti nuostolių.
Investicinis sukčiavimas pagal gyventojų patiriamų nuostolių sumas yra populiariausias, gerokai pralenkdamas phishing‘ą (sukčiavimo būdas, kai nusikaltėliai, siekdami išgauti konfidencialius duomenis, siuntinėja žinutes ar laiškus su suklastotomis nuorodomis). Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, vien per antrąjį šių metų ketvirtį pagal investicinio sukčiavimo schemą šalyje buvo išviliota beveik 720 tūkst. eurų – t.y. beveik trečdalis visų per šį laiką gyventojų prarastų pinigų.
Investiciniai sukčiai su auka paprastai susisiekia telefonu, o tuomet siūlo galimybę investuoti ir taip greitai uždirbti dideles pinigų sumas. Kartais naudojami ir kiti būdai užmegzti kontaktą, pavyzdžiui, paskelbiama reklama. Ji gali būti matoma atliekant paiešką internete, paprastai joje nurodoma galimybė investuojant gauti pasakišką pelną. Investicinis sukčiavimas gali apimti daugybę turto formų – nusikaltėliai siūlo įsigyti akcijų, obligacijų ar kriptovaliutų.
„Ypač patrauklus taikinys sukčiams yra iki šiol neinvestuojantys ar tik pradedantys investuotojai, kurie neturi patirties ir praktinių įgūdžių sudaryti investicinius sandorius, todėl jiems kartais būna sunkiau atpažinti grėsmes. Rizikuoti juos gali sugundyti kalbos apie galimybę pasinaudoti patyrusio eksperto pagalba pirmajam sandoriui ir gauti itin greitą grąžą. Blogiausiu atveju, po pirmojo skambučio nukentėjusiojo kompiuteryje jau yra įdiegta programa, leidžianti šį įrenginį valdyti nuotoliniu būdu ir nusikaltėliams lengvai atlikti sandorius“, – sako „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Kai nemažai investavusiam ir didele grąža patikėjusiam asmeniui kyla noras dalį pinigų išsiimti, sukčiai jam neretai nurodo, jog taikomi papildomi išgryninimo mokesčiai ar reikia sumokėti skolas bankams, kuriuose klientai net neturi sąskaitų. Nukentėjusiems yra atsiunčiamos suklastotos nuorodos, kuriose yra paruošti mokėjimai tariamoms skoloms padengti.
Kartais sukčiai taiko tęstinę schemą – praėjus metams ar dviem su nukentėjusiuoju susisiekia neva teisėsaugos atstovai, „tiriantys“ investicinio sukčiavimo schemą. Paprastai jie prašo duomenų apie įvykusį nusikaltimą bei tam tikros įmokos, reikalingos tyrimo sėkmei užtikrinti. Gyventojai tokiais atvejais turėtų būti atidūs ir nedelsdami pranešti teisėsaugai apie naujo tipo sukčiavimą.
Pasak L. Sadecko, mėginimus sukčiauti galima atpažinti pagal keletą dalykų. Visų pirma – siūlomos ypatingai geros investavimo sąlygos, stebuklingai didelė investavimo grąža ar labai trumpi investavimo terminai. Nereikėtų pamiršti, kad finansų rinkoje visuomet vyksta konkurencija dėl klientų, tad realių produktų kainos negali skirtis keletą kartų. Taip pat turėtumėte sunerimti, jei jus verčia sprendimą dėl investavimo priimti labai greitai ar pateikia pasiūlymus, kurių nevalia atskleisti kitiems.
„Priimant bet kokį investicinį sprendimą, reikia ramiai viską įvertinti, apgalvoti ir pasikliauti tik tais duomenimis, kurie yra skaidrūs bei pateikiami žinomuose šaltiniuose. Jei tai neįmanoma, protingiau pokalbį nedelsiant nutraukti“, – sako banko ekspertas.
Anot jo, Lietuvos gyventojai daugiausia sukčių skambučių sulaukia iš užsienio. Dėl šios priežasties nusikaltėlių veiksmų užkardymas ir gaudymas tampa sudėtingesnis, o tikimybė atgauti prarastus pinigus paprastai yra labai nedidelė.
Daugiau informacijos: Agnė Mažeikytė-Šmeliova
Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!