Lietuvos smulkiajam verslui koją pakišo karantinas, estams ir latviams didesnį nerimą kelia pasaulio ekonomikos situacija

Koronaviruso sukeltų suvaržymų paveiktas Baltijos šalių vidutinis ir smulkus verslas nuogąstauja dėl dar didesnės ekonominės krizės negu 2009 metais ir prognozuoja algų karpymus, tačiau Lietuvos verslininkai skirtingai negu kaimynai apibūdina esmines sunkmečio priežastis. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vertinimu, didžiausią neigiamą įtaką jų veiklai padarė karantinas, o Latvijos ir Estijos smulkieji pagrindine problemų priežastimi įvardija pasaulio ekonomikos sulėtėjimą. Tai rodo banko „Luminor“ užsakymu atliktas tyrimas.

„Ekonominius svyravimus visada greičiausiai pajunta smulkusis ir vidutinis verslas. Todėl suprantama, kodėl net pusė Lietuvos, Latvijos ir Estijos smulkiųjų vieningai mano, jog koronaviruso pandemija lems dar didesnes ekonomines pasekmes negu 2008‑2009 metų ekonominė krizė. Tiek verslo nuotaikos, tiek pasaulinė praktika rodo, kad smulkiam verslui išgyventi šiuos sunkumus be valstybės pagalbos bus sudėtinga“, - sako Vytis Žegužauskas, „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas Lietuvoje.
 
Visose trijose Baltijos šalyse smulkieji panašiai nusiteikę ir dėl atlyginimų mažėjimo – apie 65 proc. mano, kad algos kris, tačiau skirtingai įvardija priežastis, kurios per COVID‑19 padarė įtaką jų veiklai. Lietuvos smulkios ir vidutinės įmonės nurodo, kad jų veiklą labiausiai paveikė įvesti apribojimai karantino metu – taip manančiųjų yra 35 proc. (Estijoje – 24 proc., Latvijoje – 16 proc.). Tuo tarpu Estijos ir Latvijos verslas kaip svarbiausią aspektą įvardija pasaulinės ekonomikos nežinomybę – 47 proc. Estijoje, 40 proc. Latvijoje, ir tik 17 proc. Lietuvoje.
 
Pesimistiškai nusiteikę smulkieji šiemet neplanuoja verslo plėtros – taip teigia net 87 Estijos ir 85 proc. Lietuvos įmonių. Tarp Latvijos verslininkų tokių yra šiek tiek kiek mažiau – 75 proc.
 
„Tikėtina, kad švelnesnės karantino sąlygos Latvijoje turėjo įtakos smulkaus ir vidutinio verslo nuotaikoms. Čia verslininkai, skirtingai negu kaimyninėse Lietuvoje ir Estijoje, kiek optimistiškiau mato savo ateitį ir yra nusiteikę gerokai lanksčiau reaguoti į iššūkius. Net 40 proc. Latvijos verslininkų po koronaviruso pandemijos teigia ketinantys keisti savo veiklos modelį, Estijoje tokių yra 28 proc., o Lietuvoje – tik 16 proc. Kaip ir prognozuota, po viruso sukeltų apribojimų persikraustymas į elektroninę erdvę verslui taps gyvybiškai būtinas. Todėl akivaizdu, kad verslai jau dabar planuoja stiprinti pardavimus internete, pradėti naudotis elektroninėmis prekybos sistemomis ar kurti savo el. parduotuves“, - komentuoja V. Žegužauskas.
 
Tyrimas rodo, kad COVID‑19 nulemta situacija bendroves paskatino ir susimąstyti apie verslo valdymo permainas. Beveik pusė Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių teigia ateityje ketinantys taupyti ir sukurti piniginį rezervą, penktadalis atsargiai skolinsis verslo plėtrai, trečdalis žada dar labiau sustiprinti higienos reikalavimus, o ketvirtadalis – kaupti apsaugos priemones savo darbuotojams.

„Matydami verslo pastangas įveikti kilusius iššūkius, esame pasiruošę finansavimu ir patarimais padėti klientams, planuojantiems vystyti naujus tvarius projektus ar plėsti verslą. Tiems, kurie turi finansinių įsipareigojimų mūsų bankui ir susiduria su laikino likvidumo problemomis, jau kuris laikas aktyviai teikiame kreditų grąžinimų palengvinimus“,

- sako V. Žegužauskas.
 
Baltijos šalių smulkaus ir vidutinio verslo nuomonės tyrimą „Luminor“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklaususi 602 įmonių atstovus. Įmonių, kurių pajamos neviršija 5 mln. Eur, apklausa atlikta 2020 m. balandžio 21‑30 dienomis.