Lietuvos BVP prognozę gerinantis „Luminor“: Lietuva demonstruoja ekonominį imunitetą

Sumenkęs infliacijos spaudimas, augantis užimtumas, gerėjančios demografinės perspektyvos bei stebėtinas atsparumas pasaulio ekonomikos sulėtėjimui verčia mus gerinti Lietuvos ekonomikos augimo prognozę: nuo 2,7 iki 3,0 proc. 2019-aisias ir nuo 2,0 iki 2,8 proc. 2020-aisias.

„Luminor“ ekonomistai išskiria tris kertines dedamąsias, kurios leidžia tikėtis spartesnės ūkio raidos nei prognozuota anksčiau: tai lėtėjantis kainų augimas, tebeaugantis užimtumas (priešingai Europos Komisijos prognozėms) bei Lietuvos regionų inicijuotas spurtas lenktynėse su Vilniumi.

„Praėjusių metų gale ir šių metų pradžioje infliacija paniro žemiau 2 proc. ribos, o populiariausių prekių krepšelio kainos – maisto, drabužių, degalų – sumažėjo, – sako dr. Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas. – „Jei 2017 metais mažmenininkų pardavimus labiausiai augino kainų dedamoji, tai 2018 metais tendencija mažmeninėje prekyboje apsivertė 180 laipsnių – auga parduodami kiekiai, nebe kainos. Panašių tendencijų tikimės ir 2019 metais: kainoms į viršų neleis šuoliuoti auganti konkurencija mažmeninės prekybos sektoriuje, mažesnės naftos ir maisto kainos bei lėtėjantis paslaugų kainų augimas.“

„Luminor“ šiais metais prognozuoja 2 proc., o kitąmet 2,3 proc. vidutinę metinę infliaciją.

Pasak ekonomistų, sumažėjusi infliacija sulėtins pavojingą augančių kainų ir kylančio darbo užmokesčio spiralę, bei padės išlaikyti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje arenoje.

„Infliacija veikia perkamąją galią, todėl infliacijai išsikvėpus gyventojai ima labiau jausti darbo užmokesčio augimą. Dėl to, lengviau atsikvėps ir darbdaviai – kainoms augant lėčiau, sumažėja spaudimas atlyginimų kilimui. Kita vertus, darbo rinkoje ir toliau jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Šis dirgiklis niekur nedings ir užtikrins tolesnę specifine kvalifikacija, ar įgūdžiais išsiskiriančių kadrų medžioklę“, – paaiškina Indrė Genytė-Pikčienė, „Luminor“ vyriausioji analitikė.

Daugiau dirbančiųjų

„Luminor“ ekonomistus pagerinti Lietuvos ekonomikos perspektyvą paskatino ir neišsipildžiusios Europos Komisijos bei kitų tarptautinių institucijų prognozės, kuriomis tikėtasi dirbančiųjų skaičių Lietuvoje pernai sumažėsiant 6 tūkst. – vietoj to dirbančiųjų gretos išsipūtė 24 tūkst.

„Lietuva iš darbo jėgos donorės po truputį tampa darbo jėgos magnetu. Praeitais metais tarptautinis migracijos deficitas siekė vos 3.3 tūkstančius, o šiais metais, tikėtina, Lietuva pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo turės teigiamą migracijos balansą, t.y. daugiau gyventojų į Lietuvą atvyks nei iš jos išvyks. Dirbančiųjų skaičių daugiausia augina imigrantai iš Ukrainos bei kitų trečiųjų šalių. Trečiųjų šalių darbuotojais seniai kliaujasi transporto sektorius, o pastaruoju metu juos dažniau sutinkame ir pramonės, paslaugų įmonėse. Didėjančios dirbančiųjų gretos yra geras signalas, nes augantis užimtumas mažina įtampą darbo rinkoje bei prideda papildomų apsukų Lietuvos ūkio varikliui“, – sako dr. Ž. Mauricas.

Ekonomistų vertinimų, Lietuvos virsmas patrauklia kryptimi imigracijai turėtų skatinti Vyriausybę peržiūrėti imigracijos politiką. „Vertinant per naudos ekonomikai prizmę, verslui, kuris orientuotas į eksportą, tikslinga leisti įsivežti daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių. Atsargiau vertėtų žiūrėti į trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimą įmonėse, kurios orientuotos į vietos rinką, pavyzdžiui, statybos bendrovėse. Be to, reikėtų stengtis pritraukti daugiau aukštesnės kvalifikacijos, o ne pigesnių darbuotojų ir dėti pastangas, kad Lietuva jiems taptų ne laikina stotele, o antraisiais ar pirmaisiais namais “, – priduria Ž. Mauricas.

Nebeauga atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios šalies

„Luminor“ ekonomistai taip pat pastebi, kad užsienio investicijas pritraukiantys Lietuvos regionai geba inicijuoti spurtą, kuri sustabdė didėjusią takoskyrą tarp Vilniaus ir likusių regionų pagal sukuriamą pridėtinę vertę.

„Tokie miestai kaip Kaunas, Šiauliai ir kiti sugeba mesti iššūkį Vilniui, todėl atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos nebeauga. Ar regionų atsigavimas tęsis labai priklausys nuo investicijų srauto – ypač į pramonės sektorių, kuris yra silpnoji Vilniaus regiono grandis. Didieji miestai taip turi galimybes pritraukti investicijų į aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorių, nes Vilnius, tam tikruose sektoriuose yra persisotinęs investicijų, tad investuotojai čia susiduria su didesne konkurencija dėl darbo jėgos ir brangesne biurų nuomos kaina” - teigia Ž. Mauricas

Analitikai pabrėžia, kad kai kurie regionai stengiasi išnaudoti savo turimus pranašumus, o kai kuriems to padaryti vis dar nesiseka.

Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, Kauno rajono pastangos įsitvirtinti kaip pramonei patraukliai savivaldybei, išnaudojant transporto mazgo ir Kaune esančių universitetų potencialą, akivaizdu, neliko bevaisės. Tai Kaunui leido pritraukti rekordines investicijas. Kita vertus, Klaipėdos regionas, kuris turi įgimtus konkurencinius pranašumus prieš kitas savivaldybes, iki galo šių stiprybių neišnaudoja.

„Lietuvos regionų perspektyvos priklauso nuo jų sugebėjimo specializuotis, atrasti savo stipriąsias puses ir jas sėkmingai išnaudoti tiek vietinio verslo, tiek užsienio investuotojų pritraukimui. Tik ten, kur bus palanki terpė veikti, tankės ekonominis pulsas ir kursis verslai, galime tikėtis ir sveikesnių vidinės migracijos statistikos tendencijų. Po truputį galima matyti, kaip pavieniai miestai ir rajonai siekia save išskirti iš kitų, pabrėžti savo nišą ekonominiame žemėlapyje, geografinius, transporto ir kitos infrastruktūros, ekonominės politikos, ar mokestinius pranašumus.“ – teigia I. Genytė-Pikčienė.

Į išorę orientuoti lokomotyvai stumia pirmyn – kol kas

Nors nuo praėjusios Luminor apžvalgos 2018 m. gruodį, dalis rizikos židinių šiek tiek prislopo, išorinė aplinka Baltijos šalių vystymuisi išlieka sudėtinga.

Kertinės vangesnio pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijaus priežastys: besitęsiančios protekcionizmo apraiškos, struktūriniai euro zonos plėtros trikdžiai, toksinis populizmo ir fiskalinio disbalanso derinys Italijoje, besitęsianti „Brexit“ drama, kurios neaiški baigtis baugina verslą ir didina finansų rinkų nervingumą ir Kinijos ekonominės plėtros lėtėjimas, nepaisant visų pastaruoju metu taikytų skatinamųjų fiskalinės ir pinigų politikos priemonių.

„Lietuvos ekonomika yra viena atviriausių iš Baltijos šalių, o eksporto ekonomikos lokomotyvų yra eksportas. Deja, šiais ir ateinančiais metais Lietuvos eksportas bus viena silpnesniųjų ūkio plėtros grandžių. Išaugęs neapibrėžtumas veikia tiek gyventojų, tiek verslo lūkesčius. Tokiomis aplinkybėmis, tiek įmonės, tiek gyventojai nėra linkę vartoti, investuoti, priešingai – jie kaupia atsargas ir itin atidžiai sveria savo investicinius planus. Tokia jų elgsena reiškia kuklesnį apetitą mūsų eksportuotojams”, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Lietuvos ekonomikos prognozės