Koronavirusui transformavus bankinę veiklą, naujas aplinkybes išnaudoja ir sukčiai

Dėl COVID‑19 pandemijos bankams pradėjus daugiau paslaugų teikti nuotoliniu būdu, padaugėjo ir telefoninių sukčių, apsimetinėjančių banko darbuotojais. Žmonėms prisiskambinę telefoniniai sukčiai dažniausiai bando sužinoti banko klientų duomenis – išvilioti internetinės bankininkystės prisijungimo informaciją, Smart‑ID prisijungimo kodus ir kitą konfidencialią informaciją, suteikiančią prieigą prie klientų finansų. Tam, kad nepatektume į spąstus, „Luminor“ banko ekspertas Linas Sadeckas dalijasi paprastais patarimais, padėsiančiais atpažinti finansinius sukčius.

„Per COVID‑19 krizę tiek bankai, tiek kitų paslaugų teikėjai prisitaikė prie susidariusios situacijos ir klientams pasiūlė aktyviau naudotis nuotolinėmis paslaugomis, perkeliant jas į telefonus ar kompiuterius. Tačiau sukčiai taip pat greitai prisitaikė prie pasikeitimų ir vis dažniau ieško naujų būdų, kaip išvilioti pinigus iš klientų. Pavyzdžiui, paskambinę klientams banko vardu įtikina padiktuoti prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės. Tad labai svarbu informuoti klientus apie tai, kaip atskirti tikrąjį banko darbuotoją nuo sukčiaus – ypač kalbant telefonu, kai skambinančiam asmeniui nereikia įrodyti savo tapatybės pateikiant darbuotojo pažymėjimą“, - pabrėžia Linas Sadeckas.
 
Svarbiausi patarimai, padėsiantys atpažinti, jog skambinantysis nėra banko darbuotojas: 

• Žinokite, ko niekada neprašytų banko darbuotojas. Svarbiausia atsiminti tai, jog bankas niekada neskambina klientui, norėdamas išgauti sąskaitos numerį, mokėjimo kortelės duomenis (kortelės numerį ar saugumo kodą (CVC) esantį kitoje kortelės pusėje). Taip pat, banko darbuotojas nebandytų išsiaiškinti kortelės PIN kodo, internetinės bankininkystės prieigos slaptažodžių ir panašiai. Jei skambučio metu prašoma pasakyti šią informaciją, akivaizdu, kad skambina ne banko atstovas.
• Atkreipkite dėmesį į telefono numerį. Sukčiai gali skambinti tiek iš Lietuvoje, tiek iš užsienyje registruotų numerių. Tačiau reikia atsiminti, kad Lietuvoje veikiančio banko darbuotojai niekada neskambins iš užsienyje įregistruoto telefono numerio, todėl atkreipkite dėmesį, ar skambinančiojo numeris prasideda lietuvišku kodu +370.
• Kokia skambinančiojo kalba. Pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kad banko darbuotojais apsimetę telefoniniai sukčiai kalba rusiškai arba angliškai. Tačiau Lietuvoje veikiančio banko darbuotojas visada su jumis bendraus tik lietuvių kalba. Taip pat ir sukčių siunčiami  elektroniniai laiškai dažnai gali būti atpažįstami dėl prastos kalbos ir pastebimų kalbos klaidų.
• Nepamirškite informuoti savo banko. Jei įtariate, jog jums paskambino sukčiai, baigę pokalbį nepamirškite paskambinti į savo banką oficialiu telefono numeriu, nurodytu banko internetinėje svetainėje, arba informuokite savo banką kitu saugiu būdu. Paaiškinus situaciją banko darbuotojui, bus galima sužinoti ar gautas skambutis iš tikrųjų atkeliavo iš banko, ar tai buvo bandymas sukčiauti. Taip pat būsite informuoti, kaip turėtumėte elgtis toliau.

Dažnu atveju klientai neinformuoja banko apie telefoninius sukčius dėl įvairiausių priežasčių – nepatogu prisipažinti tapus sukčiavimo auka, manoma, jog prarasta suma yra per maža pranešti bankui ar jos susigražinti nebepavyks. Jei buvo įtariamas sukčiavimas, sukčiams buvo pervesti pinigai, nutekėjo mokėjimo kortelės informacija arba internetinės bankininkystės duomenys, apie tai reikėtų kuo greičiau pranešti teisėsaugos institucijoms bei savo bankui. Taip pat, jei savo kortelę pametėte arba įtariate, kad ji galėjo patekti į netinkamas rankas, turite nedelsdami ją užblokuoti internetiniame banke arba kuo greičiau kreiptis į savo banką.

Daugiau informacijos: Indrė Baltrušaitienė