Kokios yra geriausios pensijų kaupimo sistemos pasaulyje ir kaip link jų judėti galėtų Lietuva

Kasmet publikuojamame „Mercer“ globaliame pensijų indekse Nyderlandai ir Danija kelerius metus iš eilės yra tituluojamos kaip šalys, turinčios vienas geriausių pensijų sistemų pasaulyje. Apie tai, ko iš šių dviejų valstybių galėtų pasimokyti Lietuvos gyventojai, pasakoja Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Pensijų sistemas Nyderlanduose ir Danijoje, kaip ir didžiojoje dalyje išsivysčiusių šalių, sudaro trys pakopos.

Pirmoji pakopa Nyderlanduose, kaip ir Lietuvoje, yra valstybės suteikiama pensija. Vis dėlto, Nyderlanduose ir Danijoje pensijos dydis priklauso ne nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, o nuo to, kiek laiko šalyje asmuo gyveno ir (ar) dirbo.
Už kiekvienus išdirbtus arba pragyventus metus, asmuo sukaupia po 2 proc. valstybinės pensijos. Tai reiškia, kad 50 metų šalyje pragyvenęs arba pradirbęs žmogus gaus 100 proc. nustatytos sumos.

„Nyderlanduose mokant pensiją yra atsižvelgiama ir į socialines aplinkybes. Vienišas į pensiją išėjęs olandas šiandien gali gauti maždaug 2 070 eurų pensiją, kuri sudaro 70 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA). Susituokę ar partnerį turintys asmenys gauna mažesnę, iki 50 proc. MMA dydžio pensiją“, – sako L. Načajienė.

Danijoje valstybinė pensija taip pat priklauso nuo to, kiek laiko žmogus gyveno šalyje. Pavyzdžiui, 40 metų Danijoje pragyvenę žmonės 2023 m. gavo fiksuotą pensiją – apie 878 eurus per mėnesį. Tai – maždaug penktadalis vidutinio Danijoje vyraujančio atlygio. Suma yra proporcingai mažesnė, jeigu šalyje praleista mažiau laiko. Skurdžiausiai gyvenantys pensininkai gauna papildomą valstybinę pensiją, kuri gali siekti dar maždaug 1000 eurų.

Antrojoje pakopoje kaupia kartu su darbdaviais

Didžiausia danų ir olandų pensijos dalis – antroje pakopoje kaupiamos lėšos. Joje dalyvauja gyventojai ir jų darbdaviai.

Dalyvauti antroje pakopoje olandai neprivalo, tačiau 90 proc. jų renkasi tai daryti. Darbuotojai bendru sutarimu su darbdaviu kas mėnesį perveda tam tikrą procentą savo atlyginimo į antros pakopos pensijų fondą, o atitinkamą dalį prideda ir darbdavys.

„Antros pakopos pensijų fondai Nyderlanduose yra ne pelno siekiančios organizacijos, griežtai reguliuojamos įstatymų. Gyventojai fondais labai pasitiki, seka jų rezultatus. Toks pensijos modelis skatina darbuotojus pačius kuo labiau įsitraukti ir domėtis savo pensija“, – sako L. Načajienė.

Danijoje antroji pakopa veikia panašiai. Į pensijų kaupimo fondą dalį pajamų nuo asmens atlygio perveda tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Vidutiniškai, Danijos gyventojai ir darbdaviai per metus kartu šioje pakopoje sumoka sumą, siekiančią 12 procentų darbuotojo atlygio per metus.

„Lietuvoje įmokos į antros pakopos pensijų fondus siekia 3 proc. žmogaus atlygio, o valstybė prisideda 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio įmoka, tad, pavyzdžiui, Danijoje įmokos gerokai didesnės. Nuo 2019 m. Lietuvoje darbdavys taip pat gali prisidėti prie darbuotojo kaupimo antros pakopos pensijų fonduose, tačiau tokia galimybe kol kas naudojasi nedaugelis“, – sako L. Načajienė.

Gyventojai kaupia ir patys

Trečią pakopą Nyderlanduose ir Danijoje dažniausiai renkasi tie, kurie neturi galimybių dalyvauti antroje pakopoje. Įprastai tai savarankiškai dirbantys asmenys. Trečioji pakopa Nyderlanduose ir Danijoje yra visiškai savarankiška ir privati, o valstybė skatina papildomą kaupimą šioje pakopoje suteikdama mokesčių lengvatas įmokoms.

„Lietuvoje trečia pakopa turi kitokį vaidmenį – be jos gali būti sunku užsitikrinti rekomenduojamą pensijos dydį. Taip pat kur kas dažniau šioje pakopoje dalyvauja darbdaviai – kaip skatinamąją priemonę jie siūlo darbuotojams įmokas į jų kaupimo sąskaitas trečios pakopos pensijų fonduose. Be to, įmokoms į trečios pakopos pensijų fondus galioja Gyventojų pajamų mokesčio lengvata“, – aiškina „Luminor investicijų valdymo“ ekspertė.

Nyderlandai ir Danija – gyventojų sąmoningumo pavyzdys

Pasak. L. Načajienės, gyventojų finansinis švietimas, nuolatinis valstybės skatinimas ir darbdavių įtraukimas lemia tai, kad danai ir olandai senatvėje gali gyventi žymiai oriau.

„Spręsti Lietuvos gyventojų orios senatvės klausimą galėtų padėti aktyvesnė finansinė edukacija, darbdavių rūpestis darbuotojų pensija bei mokymasis iš Vakarų valstybių gerųjų pavyzdžių. Vien kalbėti apie pensijos kaupimą nepakanka“,

– sako ekspertė.

Asmens pensija turėtų siekti ne mažiau kaip 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų, jei sulaukę senatvės norime išlaikyti panašų gyvenimo būdą. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2023 m. duomenimis, Lietuvos gyventojų pensija vidutiniškai užtikrino vos 28,9 proc. iki tol buvusio į rankas gaunamo atlyginimo. Nyderlanduose šis rodiklis siekė 93,2 proc., o Danijoje – 77,3 proc.

„Olandai ir danai tokius rodiklius pasiekia patys aktyviai rūpindamiesi savo pensija ir kaupdami papildomai iš anksto. Tą gali padaryti ir Lietuvos gyventojai. Nors kaupiant pensijų fonduose reikia atsižvelgti į investavimo riziką bei svyruojančią investicijų vertę, papildomas kaupimas antros pakopos pensijų fonde Lietuvoje gali padidinti pensiją bent iki 40–50 proc. prieš tai gauto darbo užmokesčio, o likusią dalį galima užsitikrinti kaupiant trečioje pakopoje“, – sako „Luminor investicijų valdymo“ vadovė.