Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė

Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė

Trečioje pensijų pakopoje kaupiantys žmonės turi laisvę patys nustatyti įmokų dydžius ir jų mokėjimų dažnį – tuo kaupiantieji pasinaudoja esant prastesnei finansinei situacijai ar smunkant finansų rinkoms. Vis dėlto, istoriniai duomenys rodo, kad, investuojant reguliariai ir be pertraukų, senatvei sutaupyti galimai pavyks daugiau. „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė pasakoja, kodėl svarbu laikytis pastovaus įmokų grafiko ir kuriai žmonių grupei toks įprotis – itin aktualus.

L. Načajienė sako, kad trečioje pakopoje kaupiantys žmonės yra laisvi priimti sprendimus, susijusius su įmokų dydžiu ir dažniu, kad jie atitiktų finansines galimybes ir norus.

„Vis dėlto kiekvienas žmogus savo senatvei nori sukaupti kuo daugiau, o siekti šio tikslo gali padėti reguliarumas. Praeities duomenys rodo, kad periodiškai, pavyzdžiui, kas mėnesį atliekamos įmokos yra vienas geriausių būdų užtikrinti galimai augančią investicijos vertę net ir recesijos metu ar svyruojant rinkoms“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Situacijai suprasti – realūs pavyzdžiai

Iliustruoti skirtumus tarp reguliaraus kaupimo ir vienkartinių įmokų galima pasitelkus realius duomenis – vienerių metų laikotarpius 500‑ų didžiausių JAV akcinių bendrovių indekse „S&P500“: 2008–2009 metų recesiją, rinkų svyravimą 2011‑aisiais ir 2013 metų rinkų augimą. Palyginimui, žiūrima, kokia grąža kiekvienu iš šių laikotarpių būtų uždirbta 1200 eurų investavus vienkartine įmoka laikotarpio pradžioje, ir kiek – vienerius metus kas mėnesį investuojant po 100 eurų.

Jeigu vienkartinė 1200 eurų investicija buvo atlikta rinkoms augant, t. y. 2013 m. sausio pradžioje, metų pabaigoje ji uždirbo 317 eurų. O jeigu nuo 2013 m. sausio žmogus investavo po 100 eurų kas mėnesį, per metus jo pinigai uždirbo mažesnę, 170 eurų grąžą.

„Šiuo atveju, metų pradžioje sumokėta didesnė įmoka turėjo daugiau laiko „užaugti“ ir tai lėmė didesnę grąžą. Tačiau būtina turėti omenyje, kad tokia situacija, kai didesnė vienkartinė įmoka uždirba daugiau nei mažesnės periodinės įmokos, dažniausiai stebima ekonomikai klestint. Rinkai svyruojant ar patiriant nuosmukį, situacija yra kitokia“, – pabrėžia L. Načajienė.

Rinkoms smunkant laimi neskubantys

Jeigu identiškos – 1200 eurų laikotarpio pradžioje ir po 100 eurų kas mėnesį visus metus – investicijos buvo atliekamos rinkoms svyruojant, grąža atrodė kitaip. 2011 m. sausį investavus 1200 eurų, rinkos nestabilumas lėmė, kad metų pabaigoje investicija uždirbo 4 eurus. Tuo tarpu, kas mėnesį investavus po 100 eurų, tie patys 1200 eurų per metus uždirbo 7 eurus.

Reguliaraus kaupimo nauda akivaizdesnė recesijos metu. Jeigu žmogus vienkartinę 1200 eurų dydžio įmoką atliko 2008 m. spalio pradžioje, t. y. prieš ekonomikos kritimą, po metų jo investicijų grąža buvo neigiama ir jis neteko 107 eurų. O tų pačių metų spalį 100 eurų dydžio įmokas kas mėnesį pradėjęs atlikinėti žmogus po metų uždirbo 216 eurų, nors per vienerių metų laikotarpį indeksas net nepasiekė pradinio atskaitos taško.

Pasak L. Načajienės, tokius skirtingus grąžos dydžius lemia tai, kad įmokas mokant periodiškai dalis jų yra atliekamos, kai akcijų ir kitų vertybinių popierių kaina yra mažiausia ir akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai įsigyjami pigiau. Rinkoms anksčiau ar vėliau pradėjus kilti, jos atneša didesnę grąžą.

„Pandemija ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje parodė, kad rinkos pradėti svyruoti gali bet kada, o būti užtikrintiems ateitimi tokių įvykių akivaizdoje – sudėtinga. Todėl norint potencialiai apsaugoti savo investicijas svyravimo ar recesijos metu ir gauti galbūt tam tikrais atvejais mažesnę, bet ilguoju laikotarpiu tikėtinai stabiliai teigiamą grąžą, vertėtų įmokas į trečios pakopos pensijų fondą pervesti periodiškai. Tai daryti yra ir patogu, nes atliekant įmokas į trečios pakopos fondus nėra taikomi įmokų mokesčiai“, – sako L. Načajienė.

Pradėjus investuoti anksčiau, sukaupti galima daugiau

Kalbėdama apie mėnesinių įmokų dydžius „Luminor investicijų valdymas“ vadovė akcentuoja, kad nors finansų specialistai rekomenduoja kas mėnesį investuoti 10–15 proc. nuo savo darbo užmokesčio, pasiekti pozityvių rezultatų galima ir su gerokai mažesnėmis įmokomis. Tikėtina, kad būtent reguliarumo laikymasis atneš didesnę naudą nei kas ketvirtį ar dar rečiau atliekami didesni mokėjimai.

„Šio principo laikymasis yra ypač aktualus jauniems žmonėms, kadangi kuo anksčiau investuoti pradedama, tuo daugiau laiko atliktos įmokos turi „užaugti“. Tai reiškia, kad net pirmuosius darbus dirbantiems žmonėms vertėtų ugdytis šį įprotį, į trečios pakopos fondą kas mėnesį pervedant tiek, kiek gali sau leisti. Tai galimai ne tik apsaugos šių asmenų pinigus nuo juos „valgančios“ infliacijos, bet ir padės tvirtą pamatą didesnėms įmokoms ateityje“, – teigia ekspertė.

Apie Luminor investicijų valdymas UAB
Lietuvos banko duomenimis, 2021 metais (imtinai) pagal valdomą antros pakopos pensijų fondų turtą Luminor investicijų valdymas UAB užėmė 8,0 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo įmones, taip pat valdančias antros pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą trečios pakopos pensijų fondo turtą įmonė užėmė pirmą vietą rinkoje ir turėjo 37 proc. trečios pakopos pensijų fondų rinkos dalies.
Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, gali atgauti mažiau negu investavote. Jei į finansines priemones investuojama užsienio valiuta, valiutos keitimo kurso pokyčiai gali turėti įtakos investicijų grąžai. Luminor investicijų valdymas UAB, investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Pensijų fondus valdo Luminor investicijų valdymas UAB, įm. k. 226299280.

Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!