Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė
Lietuvoje trečios pakopos fonduose kaupia beveik 80 tūkst. žmonių, tačiau investicijų valdytojų patirtis rodo, kad didelė dalis kaupiančiųjų tinkamai neįvertina rizikos – vyresni kaupia pernelyg rizikingai, o jaunesni – per konservatyviai. Kokias problemas kaupiantiesiems tai gali sukelti ateityje, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
„Luminor“ banko statistika rodo, kad 3 iš 5 banko trečios pakopos pensijų fonduose investuojančių žmonių galimai tai daro ne pagal rekomenduojamą rizikos lygį, priklausantį nuo jų amžiaus.
„Kiekvienas trečios pakopos pensijų fondas turi savitą investicinę strategiją. Pagal ją, fonde esančios lėšos investuojamos į skirtingų turto klasių, tokių kaip akcijos, obligacijos ir pan., derinį. Pasirinkus sau netinkamą pensijų fondą, kuriame per daug arba per mažai investuojama į akcijų turto klasę, rizikuojama susidurti su lūkesčių neatitinkančiais investicijų rezultatais“, – sako L. Načajienė.
Investicijų portfelio rizika priklauso nuo kaupiančiojo amžiaus
Kadangi jauniems žmonėms dar yra likę daug laiko iki pensijos, didžiąją dalį kaupimo laiko jiems rekomenduojama rinktis didesnės rizikos fondus. Šie fondai įprastai iki 100 proc. turto investuoja į akcijas, kurių vertė yra linkusi į stipresnius svyravimus, ir per ilgesnį laiką potencialiai generuoja didesnę investicinę grąžą, tačiau tuo pačiu prisiimama svyravimų rizika.
„Atvirkščiai yra investuojant į konservatyvesnes turto rūšis, pavyzdžiui, obligacijas. Jų vertė dažniausiai yra gana stabili ir nelinkusi į didelius svyravimus, todėl investuoti į obligacijas rekomenduojama norint išsaugoti investuojamų pinigų vertę. Tai aktualiausia vyresnio amžiaus asmenims, kurių pensinis amžius jau gana arti“, – pataria L. Načajienė.
Kaupimo pagal amžių strategija yra patvirtinta Lietuvos banko ir taikoma antroje pensijų pakopoje visose kaupimo bendrovėse. Asmeniui pradėjus kaupti pensiją antroje pakopoje, jis yra automatiškai įtraukiamas į atitinkamos amžiaus grupės fondą. Fondo valdytojai investavimo strategiją adaptuoja priklausomai nuo to, kiek metų jame kaupiantiems žmonėms liko iki pensijos. Akcijų dalis fonde paprastai pradedama mažinti tik, kai tipinio fondo dalyvio amžius pasiekia apie 50 metų.
„Kai kaupiama antroje pakopoje, žmonėms senstant, automatiškai pagal amžių parinktas fondas „sensta“ kartu su jo dalyviais – fonde atsiranda vis daugiau investicijų į obligacijas. Taip asmens kaupimo strategija su amžiumi laipsniškai tampa konservatyvesnė, o kaupiančiajam nereikia pačiam rūpintis, kaip sumažinti riziką artėjant pensiniam amžiui“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Per didelė rizika – lūkesčių neatitinkantys rezultatai trumpuoju laikotarpiu
Kaupiant trečioje pakopoje rekomenduojama vadovautis analogiška strategija kaip ir antroje – jaunesniems gyventojams rekomenduojama prisiimti daugiau rizikos, o vyresniems – mažiau. Vis dėlto, investavimas trečioje pakopoje yra savanoriškas, gyventojai nuo pat pradžių gali patys pasirinkti pensijų fondą pagal jo rizikos lygį, potencialią investicinę grąžą bei savo finansinius tikslus.
L. Načajienė pažymi, kad „Luminor“ duomenimis, didelė dalis žmonių, nepaisant rekomendacijų, kaupia neprisiimdami jų amžiui rekomenduojamos rizikos – tik 2 iš 5 klientų, kaupiančiųjų trečioje pakopoje, investuoja pagal rekomendacijas.
Pastebima, kad dalis vyresnių gyventojų kaupia palyginti pernelyg rizikingai – tai reiškia, kad, prireikus atsiimti sukauptas lėšas pensijai, rinka gali būti nepageidaujamai nusmukusi ir investicijų rezultatai tuo metu nebus patenkinami.
„Net 7 iš 10 vyresnių nei 60 m. amžiaus grupės atstovų renkasi per daug rizikingus trečios pakopos fondus. Tokie žmonės rizikuoja patirti nepriimtino dydžio nuostolių per likusį kaupimo laikotarpį. Kadangi pagal rekomendacijas vyriausiesiems gyventojams skirtų fondų tikslas yra išsaugoti jų sukaupto turto vertę ir iki pensinio amžiaus patirti kuo mažiau svyravimų, jiems patariama kaupti konservatyvesniuose fonduose“,
– pabrėžia L. Načajienė.
Vyresni gyventojai pensijos fondą mato kaip investicijų paskirstymą
Vis dėlto, pensijų ekspertė pastebi, kad dalis vyresnių žmonių turi ne po vieną pensijų fondą ir sprendimas šalia pasirinkti rizikingesnį fondą gali būti sąmoningas.
„Tokiu atveju, gali būti, kad vyresni gyventojai rizikingesnius trečios pakopos pensijų fondus pasirenka kaip būdą diversifikuoti – t. y. paskirstyti savo investicijas. Kadangi gyvenimo trukmė ilgėja, tikėtina, kad dabartiniai 60-mečiai pensijoje praleis galimai dar porą dešimtmečių. Tad dalis jų sąmoningai renkasi dalį lėšų saugoti konservatyvesniame fonde, o dalį – toliau investuoti, kad jų lėšos net ir jiems esant pensijoje turėtų galimybę dar išaugti“, – komentuoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Per maža rizika – taip pat rizika
Tuo pat metu matoma, kad didelė dalis jaunų žmonių savo pensijai investuoja per daug konservatyviai. Jų pasirinktuose pensijų fonduose didesnę dalį sudaro obligacijos ar kitos mažiau rizikingomis laikomos turto klasės, nors tokiuose fonduose rekomenduojama pradėti kaupti tik, kai iki pensijos lieka maždaug 15 metų.
„Pastebime, kad beveik pusė jaunesnių nei 50 metų klientų yra pasirinkę fondą su per maža akcijų dalimi. Turbūt tai lemia noras kuo labiau apsaugoti investuojamų pinigų vertę, tačiau per maža rizika taip pat gali kelti riziką. Per konservatyviai investuojantys jauni žmonės rizikuoja neišnaudoti pilno investicijų potencialo ir didėja tikimybė, kad sukauptos lėšos nebus apsaugotos nuo infliacijos ir nebus pasiekti lūkesčiai oriai pensijai“, – įspėja L. Načajienė
Pensijų ekspertė primena, kad trečios pakopos pensijų fondus jų dalyviai gali lengvai pakeisti, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į sutartyse nurodytus tokios paslaugos kaštus.
„Antra vertus, visose pensijų kaupimo bendrovėse trečios pakopos pensijų fondą pakeisti kartą per metus galite nemokamai. Todėl niekada nevėlu priimti savo ateičiai palankesnį sprendimą ir pradėti investuoti rekomenduojamo rizikingumo fonde“, – pataria „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!