2022-ųjų pradžioje Europos Sąjungoje įsigaliojo bendra finansų įstaigoms nustatyta taksonomija – tvarios veiklos klasifikavimo sistema. Remdamiesi joje numatytais kriterijais, bankai peržiūrės savo paskolų portfelius, pirmenybę teikdami verslui, kuris pagal šią sistemą apibrėžiamas kaip tvarus, todėl tai palies ir visas besiskolinančias įmones. Tvarumo ekspertai perspėja, kad dėl griežtėjančių reguliuotojų reikalavimų verslas bus priverstas ieškoti būdų veikti tvariau.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojusi ES taksonomija nustato aiškius ir vienodus kriterijus visoms bendrijoje veikiančioms kredito įstaigoms. Anot tvarumo mokymų „Sustain Academy“ bendraįkūrėjos Austės Valikonytės, taksonomija pagrįsta šešiais tvarumo kriterijais, bet verslas vertinamas pagal tris bazinius rodiklius.
„Kredito įstaigos pirmiausia vertina, kiek pareiškėjas prisideda prie vieno ar kelių aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo. Antra, svarbu kad verslas nedarytų žalos kitiems šios srities tikslams, o valdysenos srityje atitiktų bent minimalius aplinkosauginius saugiklius bei techninius reikalavimus. Visa tai vertinama per klimato kaitos poveikio mažinimo, prisitaikymo prie jos, tvaraus vandens naudojimo, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir ekosistemų bei įvairovės išsaugojimo prizmę“, – naujo reguliavimo principus pristato darnaus vystymosi ekspertė.
Prie naujos tvarkos prisitaikyti turės ne tik finansinės institucijos, bet ir jų klientai. „Luminor“ banko ESG duomenų ir analitikos produkto vadovė Greta Petrošiūtė pastebi, kad vienas svarbiausių pokyčių – didesnis verslo veiklos skaidrumas ir galimybė sekti tvarumo progresą.
„Pagal naująją taksonomiją, kreditą teikiančios institucijos turės pateikti informaciją, prie kokių aplinkosauginių pokyčių prisideda skolinamos lėšos, kokią investicijų dalį sudaro žalios investicijos – tai vadinama Žaliojo turto santykiu (angl. Green Asset Ratio). Tokių investicijų vertinimui bus reikalingi įvairūs tvarumo duomenys apie finansuojamas veiklas ir įmones, kuriuos turės pateikti klientai. Šie reikalavimai bus taikomi visiems finansiniams produktams, todėl pagrindinis reikalavimų kūrėjų tikslas – atrasti bendrus apibrėžimus ir vieningą terminologiją žaliajam finansavimui apibrėžti“, – sako G. Petrošiūtė.
Specialistės teigia, kad griežtesni reikalavimai neabejotinai pastūmės dalį verslų keisti verslo modelį, mat finansinės institucijos rinksis tvaresnes investavimo strategijas. Kai kurių sektorių verslai turės mažinti poveikį aplinkai ir atitikti aplinkosauginius, socialinius ir valdysenos (angl. environmental, social, governance – ESG) tvarumo kriterijus. Kaip taksonomijos taikymo pavyzdį jos pasitelkia finansavimą saulės jėgainių įrengimui.
„Pagal pirmąjį kriterijų, investicijos turi padėti pasiekti tvarumo tikslus – kadangi energetika yra bene didžiausią įtaką aplinkai darantis sektorius, atsinaujinančių šaltinių diegimas svariai prisideda prie naujos kartos energetikos plėtros. Pagal antrą kriterijų, šių rezultatų siekis neturi daryti žalos kitiems ES tikslams. Todėl svarbu įvertinti ir tai, kad saulės jėgainės yra perdirbamos, o tai prisideda prie žiedinės ekonomikos plėtros, nekenkiant ekosistemoms bei nekuriant papildomos taršos. Galiausiai, trečias kriterijus reikalauja vykdyti veiklą socialiai atsakingai ir prisidėti prie žmonių gerovės bei ilgalaikio visuomenės klestėjimo“, – apibendrina A. Valikonytė.
Pirmieji žingsniai – aplinkosauginių apskaitos standartų taikymas
Dar iki įsigaliojant naujajai ES tvarumo taksonomijai „Luminor“ bankas ėmėsi vertinti savo paskolų ir investicijų portfelių tvarumą ir pirmasis Baltijos šalyse prisijungė prie Anglies dioksido apskaitos bendrijos (angl. Partnership for Carbon Accounting Financials, PCAF). Anot G. Petrošiūtės, žmogaus įtaka gamtai ir planetai yra šiuo metu bene geriausiai apčiuopiama iš visų tvarumo sričių, o aplinkosauginiai veiksniai dažnai net tapatinami su visa tvarumo sąvoka.
„Kad galėtume įvertinti, koks yra mūsų paskolų portfelio tvarumas Baltijos šalyse, ėmėme taikyti PCAF apskaitos standartą, padedantį įvertinti finansines paslaugas per ŠESD emisijų prizmę. Analizuojant savo portfelio ŠESD emisijų pėdsaką galime ne tik suprasti kiek ir kokius daugiausiai anglies dioksido išmetančius sektorius finansuojame, tačiau, svarbiausia, identifikuoti ir padėti klientams tą pėdsaką mažinti“, – sako „Luminor“ banko ESG produkto vadovė.
Pasak jos, nauja kryptis palies bene kiekvieną ekonomikos sektorių nepriklausomai nuo jo dydžio, todėl bankas stengsis padėti kiekvienam klientui siekti užsibrėžtų tvarumo tikslų. Vis dėlto, atsižvelgusios į veiklos pobūdį ir paskolos tikslą, finansinės institucijos gali pareikalauti ir įmonės tvarumo, socialinės atsakomybės ar valdysenos ataskaitų, ŠESD emisijų mažinimo planų, atliekų tvarkymo gairių ar poveikio aplinkai analizės.
Tvarumo specialistė A. Valikonytė pabrėžia, kad tai susiję su platesniu tvarumo sąvokos interpretavimu.
„Nors dabartinėse ES tvariųjų finansų gairėse daugiausia dėmesio skiriama klimato kaitai ir aplinkosauginiams veiksniams, socialiniai bei valdysenos veiksniai taip pat akcentuojami tarp esminių taksonomijos kriterijų. Todėl neužtenka tik skaičiuoti emisijas ir rūšiuoti – nereikėtų pamiršti poveikio bendruomenėms, teisingos atlygio ir socialinių garantijų politikos, skaidraus įmonės valdymo bei kitų faktorių“, – sako „Sustain Academy“ bendraįkūrėja.
Informacija apie tvarumą – ne tik reikalaujant bankams
Pagal šiuo metu galiojančią ES direktyvą, 11,7 tūkst. didžiausių bendrijos įmonių turi teikti kasmetines tvarumo ataskaitas. Vis dėlto, įsigaliojus naujai dokumento redakcijai ir pakeitus jo kriterijus, nuo 2025-ųjų tą daryti turės keturis kartus daugiau verslų. A. Valikonytė perspėja – šalies bendrovės tam dar nėra tinkamai pasiruošusios.
„Tvarumo reikalavimai kyla ne tik iš finansinių institucijų ir kreditorių – to pirmiausia tikisi visuomenė ir politikai. Kiekvieno sektoriaus įmonės gali rasti būdų savo veiklą vykdyti tvariau, tačiau identifikuoti galimybes reikia vadinamųjų „žaliųjų įgūdžių“, o jų, deja, trūksta didžiajai daliai darbuotojų. Skaičiuojama, kad tinkamai įgyvendinus pasaulinę klimato kaitos politiką, bus sukurta per 24 mln. naujų darbo vietų, tačiau tai neatsiejama ir nuo darbuotojų gebėjimo įgyti naujas žinias bei įgūdžius“, – pastebi ji.
G. Petrošiūtė savo ruožtu pabrėžia, kad finansinių įstaigų tvarumo taksonomijos taikymas taip pat sukels nemažai iššūkių. Pirmiausia, ji pastebi atotrūkį tarp duomenų, kurių reikalaujama pagal iškeltus kriterijus, ir informacijos, kuria šiandien disponuoja verslas.
„Neabejotina, kad norėdami atitikti taksonomijos keliamus reikalavimus, daugelis verslų turės atsakingiau žiūrėti į tvarumo duomenų rinkimą bei jų atskleidimą, negatyvaus klimato poveikio mažinimo planus ir kitus svarbius veiksnius“, – sako „Luminor“ banko atstovė.
Vis dėlto specialistės įsitikinusios, kad toks žingsnis neišvengiamas bendrijai norint iki 2050 m. pasiekti ambicingą tikslą tapti neutralia klimatui.
„Tai, kad įmonės turės surinkti duomenis apie savo poveikį aplinkai ir bendruomenei bei įvertinti valdysenos aspektus, suteiks duomenų apie progresą klimato neutralumo link, o patys pokyčiai taps skaidresni. Nors dalis įmonių – ypač smulkių ir vidutinių – iki šiol bijo šios transformacijos, pokyčiai gali būti naudingi kuriant tvaresnį verslo modelį, o galiausiai atnešti ir apčiuopiamos finansinės naudos“, – tikina „Sustain Academy“ bendraįkūrėja A. Valikonytė.
Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!