Daugiau nei pusė Baltijos šalių gyventojų, sulaukę pensinio amžiaus, norėtų gyventi privačiame name

Daugiau kaip pusė Baltijos šalių gyventojų svajoja senatvėje gyventi privačiame name, apie trečdalis rinktųsi gyventi bute. O mažiausiai patrauklu atrodo gyventi viename būste drauge su savo vaikais, rodo „Luminor“ banko užsakyta gyventojų apklausa.

52 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad privatus namas yra geriausia vieta praleisti senatvę. Estijoje tokį variantą mieliausiai rinktųsi šiek tiek mažiau – pusė respondentų, o Latvijoje nuosavą namą besirenkančių žmonių daugiau – 59 proc.
 
„Įdomu tai, kad jauniems žmonėms atrodo, jog senatvę jie norės praleisti privačiame name, o vyresni arba jau sulaukę pensinio amžiaus labiau linkę rinktis gyvenimą dviejų kambarių bute“, – sako „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.
 
Kas penktas (22 proc.) iš vyresnių nei 50 metų respondentų nurodė, kad mieliausiai gyventų dviejų kambarių bute. Anot Ž. Rakauskaitės, vyresnio amžiaus žmonės įvertina, kad gyvenant name reikia atlikti daugiau buities darbų – pjauti žolę, valyti sniegą, pasirūpinti kuru namo šildymui, atlikti įvairų įrangos ar paties pastato remontą. Senjorai taip pat supranta, kad vyresniame amžiuje mažėja finansinės galimybės, prastėja sveikata, todėl dažnesnis vyresniųjų apklausos dalyvių pasirinkimas yra vidutinio dydžio butas.
 
Tačiau „Luminor“ banko stebėjimai rodo, kad daugelis žmonių iš anksto neplanuoja ateities gyvenimo. Namą jie dažniausiai pasistato būdami vidutinio amžiaus, o kai užaugę vaikai pradeda gyventi savarankiškai, erdvus būstas nebeatitinka vyresnių žmonių poreikių.

„Žmonės, nusprendę statytis nuosavą namą visam gyvenimui, turėtų atsiminti, kad jis turi būti lengvai pritaikomas gyvenimui senatvėje. Svarbu apgalvoti įvairias detales, susijusias su amžiaus pokyčiais, pavyzdžiui, reikėtų pasirūpinti, kad kasdien netektų daug laipioti laiptais, kas gali būti sunku sulaukus garbaus amžiaus“,

– sako „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė.
 
Niekam ne paslaptis, kad žmonėms nuosavas namas yra patrauklus, nes dažniausiai yra laikomas viso gyvenimo pasiekimų įvertinimu.
 
„Namas gyventojams patraukliai atrodo dar ir dėl to, kad greta jo dažniausiai būna sklypelis žemės, kur galima sodinti sodą, gėlyną ar įrengti keletą daržo lysvių. Vyresnio amžiaus žmonėms tai yra galimybė daugiau būti gryname ore, daugiau judėti, taip pat užsiauginti savo daržovių ar vaisių, kas leidžia sumažinti išlaidas maistui“, – pasakoja Ž. Rakauskaitė.
 
Apklausos duomenys rodo, kad vyrai labiau nori gyventi privačiame name nei moterys. Ši tendencija ryški visoje Baltijos šalyse, ypač Estijoje, taip pat ryškesnė tarp jau gyvenančių kaimo vietovėse.
 
„Luminor“ banko klientų duomenys rodo, kad iki 30 proc. Lietuvoje būsto paskolą imančių žmonių ją naudoja namui įsigyti arba statyti. Likę 70 proc. klientų paskolą skiria butui įsigyti.

Maždaug trečdalis Baltijos šalių gyventojų senatvę mieliau praleistų bute. Mažiau nei 5 proc. apklausos dalyvių, būdami garbaus amžiaus, norėtų gyventi vieno kambario bute, ir dėl to sutariama visose amžiaus grupėse. Dviejų kambarių bute svajoja gyventi 17 proc., o trijų ir daugiau kambarių bute norėtų gyventi maždaug dešimtadalis apklaustųjų. Tie, kurie jau gyvena mieste, labiau linkę savo senatvę praleisti bute.
 
„Nors gyvenimas bute nėra populiariausias pasirinkimas, miestas vis tik turi savų privalumų – galima lengviau ir greičiau pasiekti įvairias valstybės ir savivaldybių įstaigų paslaugas ar medikus, o tai svarbu vyresniame amžiuje“, –  sako Žydra Rakauskaitė.
 
Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad Baltijos šalių gyventojai rečiausiai renkasi gyventi su vaikais arba senelių namuose. Lietuviai senatvėje mažiausiai nori gyventi su savo vaikais (1 proc. apklaustųjų), estai ir latviai šiuo klausimu nusiteikę vienodai – 2 proc. senatvėje sutiktų gyventi su savo atžalomis. Tačiau lietuviams kur kas patrauklesnis gyvenimas senelių namuose, kur viskuo pasirūpinta – tokia perspektyva negąsdina 9 proc. lietuvių, o estai bei latviai nusiteikę kur kas skeptiškiau (estai – 5 proc., latviai – 4 proc.).
 
„Luminor“ banko užsakyta apklausa buvo atlikta 2022 metų balandį bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat Latvia“. Jos metu buvo apklausta daugiau nei 1000 18-74 metų amžiaus respondentų visose Baltijos šalyje.

Daugiau informacijos: Agnė Mažeikytė