Kaip atskirti vieną akciją nuo kitos ir kurią iš jų vis dėlto pasirinkti – daugelio naujų investuotojų klausimas. Nors nėra jokių oficialių taisyklių ar klasifikacijų, tačiau akcijos pagal įvairias jų savybes neretai yra skirstomos į tam tikras grupes. Kokios jos yra, pasakoja „Luminor“ banko vyresnysis portfelio valdytojas Mantas Skardžius.
Dividendinės akcijos
Dividendinės akcijos – kaip rodo pavadinimas, tai akcijų rūšis, iš kurių investuotojai nuolat gauna pasyvių pajamų, t.y. dividendų. Esminė tokių akcijų paskirtis – pasyvios pajamos. Be to, kaip pastebi M. Skardžius, ilguoju laikotarpiu galimas ir akcijų kainos didėjimas.
„Investuoti į dividendines akcijas tinka tiems, kuriems aktuali finansinė laisvė ir kurių tikslas yra gauti pasyvių pajamų. Vis dėlto, reikia turėti omenyje, kad ne visos šiuo metu gerus dividendus mokančios akcijos išliks tokiomis ilguoju laikotarpiu – jei šioms akcijoms taikoma „pirk ir laikyk“ strategija, jos investuotojui gali atnešti ir visiškai priešingą rezultatą nei buvo tikėtasi“, – aiškina M. Skardžius.
Todėl, anot „Luminor“ banko eksperto, prieš įsigyjant dividendines akcijas reikia atlikti išsamią akcijų ir įmonių analizę, o portfelis, kurį sudaro dividendinės akcijos, turi būti reguliariai stebimas.
Vertės akcijos
Vertės akcijomis laikomos akcijos įmonių, kurių tikrojo potencialo dar neatspindi dabartinė akcijų kaina. Pagrindinė prielaida, kuri daroma atskiriant vertės akcijas nuo kitų, yra tai, kad rinkos yra neefektyvios ir tikroji įmonės vertė iš tikrųjų yra didesnė, pasakoja M. Skardžius.
„Pagrindinis tokių akcijų privalumas – jei investuotojas iš tiesų tinkamai ir atidžiai išanalizuoja įmones, kurių akcijas perka, ir atsižvelgia į visą turimą informaciją, ateityje vertės akcijos gali būti išties sėkmingos“, – sako „Luminor“ banko atstovas.
Kita vertus, tikrasis vertės akcijų potencialas gali būti realizuotas tik per labai ilgą laiką, tad sėkmei pasiekti gali prireikti investuotojo kantrybės ir nuoseklumo. Dažnas, nesulaukęs proveržio, dėl psichologinio spaudimo turimas akcijas parduoda per anksti, pastebi ekspertas.
Augimo įmonių akcijos
Augimo (angl. growth) bendrovės – tokios, kurių rinkos vertė yra labai didelė ir kurių akcijų kaina per pastaruosius kelerius metus labai išaugo. Kadangi tokios bendrovės sugebėjo parodyti didelį augimą, investuotojai už jų akcijas dažnai būna pasirengę mokėti net ir labai dideles sumas.
Geras augimo įmonių akcijų pavyzdys šiuo metu yra „Magnificent Seven“ („Apple“, „Amazon“, „Alphabet“, „Meta“, „Microsoft“, „Nvidia“, „Tesla“) – septynios JAV technologijų bendrovės, demonstruojančios didžiulį augimo tempą.
„Didžiausias augimo įmonių akcijų privalumas – tai, kad spartų bendrovės augimą neretai lydi ir nemažas akcijų kainos augimas. Kita vertus, šios akcijos pritraukia daugiau spekuliatyvių investuotojų, tad jei akcijų kaina kažkuriuo metu nukrenta, tokie pirkėjai linkę greitai pasitraukti ir taip dar labiau sustiprinti kainos kritimą“, – paaiškina „Luminor“ banko ekspertas.
Be to, augimo įmonių akcijos yra jautresnės aukštoms palūkanų normoms. Anot M. Skardžiaus, taip yra todėl, kad daugelis sparčiai augančių bendrovių kol kas negeneruoja didelio pelno, tad kylant palūkanų normoms, tolimoje ateityje tikėtinas pelnas bus mažiau vertas. Dėl to savo ruožtu neretai nukenčia ir akcijų kainos.
„Mėlynojo žetono“ įmonių akcijos
„Mėlynojo žetono“ (angl. blue chip) akcijos – tai pasaulyje didžiausių ir pačių likvidžiausių įmonių akcijos, laikomos saugiomis ir stabiliomis investicijomis. Terminas kilęs iš pokerio žaidimo, kuriame mėlynieji žetonai turi didžiausią vertę.
Šiai kategorijai priklauso didžiausios pasaulio įmonės, pavyzdžiui, „IBM“, „General Electric“, „Coca-Cola“, „Wal-Mart“, „Google“, „Chevron“ ir kt. Jų veikla paprastai plačiai geografiškai diversifikuota, o pačios įmonės lyderiauja savo segmente, moka stabilius dividendus investuotojams.
„Šios bendrovės tam tikra prasme yra atsparesnės, todėl net rinkoms krentant, jų akcijų kaina krenta mažiau. Tačiau „mėlynųjų žetonų“ akcijos taip pat turi mažesnį augimo potencialą, nes jų augimo trajektorija siūlo mažiau netikėtumų, todėl yra gana nuspėjama.
Trumpai tariant, investavimas į šias akcijas paprastai reiškia mažesnę riziką, tačiau ir mažesnę grąžą“, – atkreipia dėmesį M. Skardžius.
Smulkių verslų akcijos
Akcijų rinkų kontekste, smulkūs verslai – tokie, kurių vertė yra nuo 300 milijonų iki 2 milijardų dolerių. Vienas geriausiai žinomų tokių verslų, pritraukusių dideles investicijas Lietuvoje – elektroninės komercijos įmonė „Vinted“.
Tokių verslų akcijos investuotojui gali potencialiai suteikti didesnes pajamas, tačiau tam, pasak „Luminor“ banko eksperto, reikalingas ypač geras investuotojo pajautimas bei gebėjimas laiku priimti tinkamus sprendimus.
„Nors visos dabar stambiomis esančios įmonės kadaise buvo mažos, tačiau tai dar nereiškia, kad kiekviena smulki įmonė ateityje taps dideliu rinkos žaidėju. Tokios minties vedami nemažai investuotojų praranda kantrybę, įmonei dar nepasiekus tikrosios sėkmės“, – teigia M. Skardžius.
Ekspertas taip pat pažymi, kad investuoti į smulkių įmonių akcijas yra dar rizikingiau nei į didesnių, todėl investuotojas apie įmonę turi sukaupti ypač daug informacijos. Be to, mažų įmonių akcijos yra nepastovios – vietoje laukiamos sėkmės nemažai įmonių bankrutuoja arba pasiekia augimo „lubas“.
Daugiau informacijos: Agnė Mažeikytė-Šmeliova
Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!