Pasaulio ekonomika: ar pasikartos 2008-ųjų scenarijus?

Mes tikime, kad 2008 metų scenarijus 2016-aisiais nepasikartos, o pasaulio ekonomikos situacija labiau primins tą, kurią matėme per 1998–1999 metų ekonomikos krizę. Svarbiausios tokios prognozės priežastys yra labai gera JAV ekonomikos padėtis ir tai, kad Kinija darys viską, kad išvengtų recesijos ar bent jau atitolintų ją iki 2017, 2018 metų ar dar vėlesnio laikotarpio. Tačiau trys svarbios pasaulinės ekonomikos tendencijos – pasaulinės prekybos smukimas, pajamų konvergencijos proceso lėtėjimas ir auganti politinė rizika – kursto nuogąstavimus, kad globali recesija gali tykoti už kampo.

Pasaulinės prekybos smukimas nėra vien tik žemų žaliavų kainų ir stipresnio JAV dolerio pasekmė. Pasaulinės prekybos apimtys mažėja tiek tarp išsivysčiusių, tiek taip besivystančių, tiek ir tarp besivystančių ir išsivysčiusių valstybių, o tai yra rimtas signalas, kad ekonominės globalizacijos laikmetis eina į pabaigą. Pasaulio ekonomika kenčia nuo per didelės prekių gamybos ir per mažo vartojimo, kurią lydi pasaulinė vartojimo prekių kainų defliacija (JAV, Euro zonoje ir Kinijoje prekių kainos krenta). Iš trijų pasaulio ekonomikos banginių – JAV, Euro zonos ir Kinijos - vienintelė JAV į priekį traukia pasaulio vartojimą, o tuo pačiu – ir viso pasaulio ekonomiką. Tuo tarpu Euro zona ir Kinija (ir Japonija) silpnina savo valiutas, stengdamosi paskatinti eksportą. Tačiau nei Euro zonai, nei Kinijai nereikalingas didesnis eksportas – joms reikia didesnio vidaus vartojimo. Kinija turėtų iš pasaulio gamyklos tapti pasaulio prekybos centru, o Europai derėtų atsisakyti vokiškojo „gamink daugiau - vartok mažiau“ eksporto didinimu grįsto augimo modelio. Kitu atveju, priešingai nei per 1998–1999 metų krizę, JAV vartotojai gali būti nepajėgūs išgelbėti Euro zonos ir Kinijos gamintojų. Ypač turint omenyje, kad Jungtinių Valstijų vartotojų pilvai, nors ir nemaži, tačiau tikrai nėra begaliniai: 2015 metais JAV pasiekė rekordines prekybos deficito su Kinija ir Euro zona aukštumas.

Kuo tai gresia Lietuvai? Stojant pasaulinės prekybos garvežiui, Lietuvos laukia nelengva užduotis perorientuoti eksportą iš Rusijos į alternatyvias rinkas. Bendrai Euro zoną nuo eksporto smukimo į rytus išgelbėjo JAV: eksporto augimas į JAV 2015 metais siekė įspūdingus 16%, kuris leido pilnai kompensuoti eksporto smukimą į Rusiją (-29%) ir Kiniją (-1%). Lietuvos eksportas į JAV praeitais metais taip pat augo sparčiai (12%), tačiau JAV nėra svarbi Lietuvos eksporto partnerė, tad Lietuvos eksportuotojai buvo priversti ieškoti alternatyvių eksporto rinkų. Visgi, žemos naftos kainos ir kapitalo atsitraukimas iš besivystančių rinkų ženkliai sumažino Artimųjų Rytų, Afrikos ir Pietų Amerikos regionų bei pačios Kinijos patrauklumą Lietuvos eksportuotojams, tad 2016 metais didžiausi (ir bene vieninteliai) eksportuotojų lūkesčiai bus siejami su Vakarais, o ypač – su Skandinavijos ir Vakarų Europos regionu. Solidų augimą demonstruojančios Skandinavijos šalys yra neišnaudotas Lietuvos potencialas: į jas Lietuva, deja, vis dar eksportuoja mažiau nei į NVS regioną. Be to, esant nepalankioms eksporto augimo perspektyvoms, Lietuvai ir toliau teks paieškoti ekonomikos augimo šaltinių šalies viduje.

Pajamų konvergencija, kitaip tariant, atotrūkio mažėjimas tarp besivystančių ir išsivysčiusių ekonomikų, sulėtėjo iki žemiausio lygmens per pastaruosius 15 metų, o tai gali turėti didelę įtaką tiek globalios ekonomikos augimui, tiek pasaulinei prekybai bei gyventojų migracijai. Beveik du dešimtmečius vyravo įsitikinimas, kad mažiau išsivysčiusios ekonomikos augs greičiau nei išsivysčiusios ir galiausiai pavys turtingąjį Vakarų pasaulį. Baltijos šalyse skaičiavimas, kiek metų liko, kol šalys gyvens taip pat gerai kaip Skandinavija ar Vokietija, buvo virtęs savotiška nacionaline sporto šaka (Kinijoje ji vis dar populiari). Tačiau pokrizinis laikotarpis parodė, kad konvergencija lėtėja, o tam tikrais atvejais net keičia vektorių ir pradeda vykti atvirkštinis divergencijos procesas: pavyzdžiui, gerokai turtingesnės Švedijos ekonomika 2015 metais augo daugiau nei du kartus greičiau nei Lietuvos (ką jau kalbėti apie ekonominę krizę patiriančias Rusiją ar Braziliją), o galingiausia Europos sąjungos ekonomika Vokietija toliau didina atotrūkį nuo periferinių valstybių. Pajamų konvergencijai trukdo vyraujanti tendencija ekonominei galiai telktis ir taip jau turtinguose pasauliniuose ar regioniniuose ekonominiuose centruose (pvz. Londonas, Singapūras, Kalifornija), tad turtingesni pasaulio regionai tampa dar turtingesniais didindami atotrūkį nuo skurdesnių regionų.

Kuo tai gresia Lietuvai? Ši tendencija, visų pirma, yra pavojinga Europos Sąjungai, nes ji prieštarauja pamatinei ES regioninės politikos bei ES sanglaudos fondų, skiriamų mažiau išsivysčiusiems regionams pasivyti ES vidurkį, „pajamų konvergencijos“ idėjai. Matydamos, kad konvergencija nevyksta, ES šalys gali imti kvestionuoti ES paramos tikslingumą arba imtis radikalesnių priemonių, tokių kaip laisvos darbo jėgos judėjimo suvaržymai, siekiant sumažinti migraciją į regioninius ekonominius centrus (pvz. iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę). Lietuva toks scenarijus grėstų ženkliu ES paramos sumažėjimu bei apribotomis migracijos galimybėmis. Tad Lietuvai yra ypač svarbu kuo greičiau pačiai skatinti regioninių ES centrų augimą (visų pirma Vilniaus, o taip ir Kauno bei Klaipėdos), kurie būtų patrauklūs investuotojams ir aukštos kvalifikacijos specialistams. Kitu atveju, Lietuva rizikuoja tapti vegetuojančiu ES provincijos regionu.

Auganti politinės rizika šiuo metu kelia didžiausią pavojų Europos Sąjungos ateičiai. Vieninga ES ekonomiškai būtų labai stipri – galbūt net tokia pat stipri kaip JAV. Tačiau besitęsiantis politinis netikrumas ir neišspręsto problemos, tokios kaip „Grexit“, „Brexit“ ar Šengeno sutarties apribojimai, neleidžia ES iki galo išnaudoti viso turimo ekonomikos potencialo. Kita vertus, nesprendžiamos problemos tampa gera dirva suklestėti populistinėms ir radikalioms partijoms, kas gali dar labiau destabilizuoti padėtį.

Kuo tai gresia Lietuvai? Augant politinės rizikos svarbai, Lietuvai tampa ypatingai svarbu išlaikyti politinį stabilumą ir spręsti ilgą laiką atidėliojamas problemas. Būtent korupcija ir viešojo sektoriaus neefektyvumas yra pagrindiniai kriterijai, trukdantys besivystančioms valstybėms vytis labiau išsivysčiusias. Švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo bei mokesčių sistemos reikalauja skubių permainų.

Lietuvos ekonomika

Mūsų vertinimu, neigiamas Rusijos ekonominės recesijos ir eksporto embargo poveikis Lietuvos ekonomikai 2015 metais siekė 2,6% BVP. Tad jei ne Rusija, Lietuvos ekonomikos augimas 2015 metais būtų siekęs solidžius 4,2% vietoje faktinio 1,6%. Lietuvos ekonomiką nuo recesijos išgelbėjo spartus vidaus vartojimo ir investicijų augimas, o investicijų į gyvenamuosius pastatus suma net viršijo 2007 metų lygį.

Šiais metais neigiamas Rusijos poveikis dėl bazės efekto slops ir sieks vos kelias dešimtąsias BVP dalis, tad Lietuvos ekonomika 2016 metais augs sparčiau nei 2015. Prognozuojame, kad vidaus vartojimas, kurį lydės spartus darbo užmokesčio augimas, žema infliacija ir mažėjantis nedarbas, išliks pagrindiniu šalies ekonomikos augimo varikliu, o investicijų augimas, nors ir lėtesnis, taip pat įneš teigiamą indėlį į BVP augimą. Eksportas ne į Rusiją taip pat augs, kurį skatins nebloga pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonominė situacija – ypač Skandinavijos valstybių. Tad 2016 metais Lietuvos ekonomika turėtų augti apie 3.2%.

Visgi, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, mažai atvirai ekonomikai kliautis vidaus vartojimu gali būti rizikinga ir netvaru. Jei spartėjančio darbo užmokesčio augimo nelydės našumo augimas, kad gali pakenkti Lietuvos konkurencingumui, tad norint išlaikyti bent 3-4% metinį ekonomikos augimą, kuris yra būtinas Lietuvai, siekiant bent pamažu vytis ES senbuves, Lietuvai teks ieškoti naujų augimo variklių. Ypač turint omenyje tai, kad tebesitęsiantis ES ir Rusijos ekonominis karas atima iš Lietuvos kaip tilto tarp Rytų ir Vakarų statusą ir iš esmės paverčia ja Europos Sąjungos periferija. Nemažai vilčių dedama į IT, finansinių ir kitų verslo paslaugų eksporto plėtrą, o Vilnius jau pozicionuoja save kaip sparčiausiai augantis paslaugų teikimo centras regione. Šią tendenciją puikiai rodo sparčios investicijos į A klasės biurų patalpas: pagal šių plotą Vilnius jau lenkia Rygą ir sparčiai vejasi Taliną.