„Euro zonos ekonomikos plėtra lėtėja dėl
silpstančio dolerio ir griežtesnių skolinimo sąlygų. JAV pastangos gelbėti
situaciją mažinant bazines palūkanas kol kas neduoda apčiuopiamos naudos, o JAV
būsto kainų kritimas yra didžiausias per pastaruosius 50 metų. Vartotojai tampa
atsargesni, nedarbas didėja. Tačiau tokiame tamsiame danguje matau ir šviesių
debesėlių. Pavyzdžiui, JAV eksporto apimtys sparčiai didėja ir tai yra tvirtas
pagrindas ekonomikos augimui netolimoje ateityje“, - sakė R.Wessmanas.
Jis pridūrė, kad silpnas doleris stabdo Europos
eksporto augimą, tačiau šis procesas nėra dramatiškas, o ekonomikos augimo
lėtėjimas nėra toks spartus, kad Europos centrinis bankas (ECB) ryžtųsi mažinti
bazines palūkanas. Analitikas spėja, kad dėl infliacijos nerimaujantis ECB
šiemet palūkanų normos nekeis, o kitąmet gali jas netgi padidinti, jei Euro
zonos ekonomika pradėtų augti sparčiau.
R.Wessmanas mano, kad itin spartus žaliavų kainų
augimas grįstas sparčiai didėjančia paklausa Azijoje, o grūdai brangsta dar ir
dėl prasto derliaus.
„Kita vertus, ilgo laikotarpio, kad grūdai, nafta
ir metalai šiuo metu yra pasiekę kainų ciklo viršutinę dalį. Maža to, metalai
šiame cikle jau atsidūrė pasiūlos perviršio zonoje, o po jos paprastai seka kainų
korekcija. Nafta šiuo metu yra arti aukščiausiojo kainų ciklo taško,
investicijų į naujus pajėgumus zonoje. Toje pačioje zonoje yra ir grūdai,
tačiau jų kainos pikas dar nepasiektas“, - aiškino „Nordea Markes“ vyriausiasis
analitikas.
„Nordea Markes“ vyriausiasis analitikas
rekomenduoja kompanijoms patiriančioms, naftos kainų riziką, trumpuoju
laikotarpiu fiksuoti sąnaudas apsikeitimo sandoriais ar kitomis strategijomis.
Pavyzdžiui, transporto bendrovėms šiuo metu gali būti geras laikas fiksuotis
kuro kainas 1-3 metų laikotarpiu. Taip pat dabar labai palankus metas fiksuoti
palūkanas, nes, pavyzdžiui 12 mėnesių EURIBOR palūkanų lygis šiuo metu
aukštesnis nei 10 metų termino palūkanų normų apsikeitimo sandorių.
Baltijos
šalių ekonomikos bumas sunyko
Įspūdingas Baltijos šalių
ūkių augimas liko praeityje. Estija nėrė žemyn itin sparčiai, panašią
trajektoriją pasirinko Latvijos ekonomika, ir tik Lietuvai dar pavyko
išsilaikyti daugmaž stabilioje pozicijoje.
„Augimas lėtės ir tai
aiškiai rodo sparčiai mažėjančios skolinimosi apimtys. Vertinant pagal
skolinimosi tendencijas, Latvijos ekonomika gali visai sustoti. Lietuva
praėjusių metų pabaigoje atrodo nė kiek nepaveikta šio viruso, tačiau šių metų
pradžioje skolinimosi apimčių kreivė ir čia staigiai smigo žemyn. Baltijos
šalių situaciją apsunkina itin sparčiai didėjanti infliacija, kuri sekina
gyventojų perkamąją galią, o vis dar įtempta situacija darbo rinkoje didina
spaudimą didinti darbuotojų atlyginimus. Tiesa, esama ženklų, kad Baltijos
šalių darbo rinkose situacija pamažu keičiasi - nedarbo lygis šiek tiek
didėja“, - svarstė „Nordea“ vyriausias analitikas.
Kaip ir JAV atveju,
Baltijos šalis kol kas gelbsti gana sveikai atrodantis eksportas. Tiesa, Estijoje
dėl išaugusios darbo jėgos kainos eksporto apimtys ėmė mažėti, tačiau Latvija
ir Lietuva kol kas laikosi neblogai, o Lietuvos eksporto rodikliai netgi labai
optimistiniai. Tik nereikėtų pamiršti, kad Lietuvos eksportas labai
priklausomas nuo naftos produktų pardavimų.
„Reziumuojant, galima
pasakyti, kad Baltijos šalys leidžiasi kiek staigiau negu prognozuota, tačiau
panikos ženklų nėra, o nedarbo lygio kilimas yra valdomas. Jei eksporto apimtys
staigia nesumažės, nematau jokių ypatingų pavojų“, - kalbėjo R.Wessmanas.
Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!